Sardinija

PAŽINK! PAMATYK! PARAGAUK!

sardiniaPAŽINK! Smaragdinė jūra ir nesuskaičiuojama galybė akinamo baltumo smėlio paplūdimių – tai Sardinija, kraštas, lankytojus užburiantis natūraliais kontrastais, laukine gamta ir spalvų įvairove. Neįtikėtina, tačiau šioje saloje tarp gamtos ir žmogaus vyrauja idiliška harmonija. Be pasakiškos jūros, Sardiniją puošia įspūdingi kalnai, vešlūs miškai su tūkstantmečiais medžiais, negyvenamos teritorijos ir elnių, laukinių arklių ir plėšrių paukščių pamėgtos pelkės.

Be abejo, šio regiono karalienė yra krištolinė jūra. Tokios žydros ir skaidrios, ko gero, nerasite niekur kitur Europoje. Visame pasaulyje garsi Smaragdinė pakrantė (Costa Smeralda) ir jos perlas Porto Červas (Porto Cervo) suderina regiono istoriją, kultūrą ir linksmą įvairiaspalvį naktinį gyvenimą. Beje, Senasis uostas (Porto Vecchio) turistų laikomas geriausiu visos Viduržemio jūros uostu.

Labiau kalnus nei jūrą vertinantys poilsiautojai gali leistis Dženardžentu (Parco Nazionale del Gennargentu) nacionalinio parko takais ir visiškoje ramybėje mėgautis pasakiško Sardinijos kalnų masyvo kraštovaizdžiu, dėl kurio žmogus ir gamta sudarydami sąjungą nusprendė, kad gamtos interesai čia visada bus aukščiau nei žmogaus.

Viduržemio jūros viduryje įsikūrusi Sardinija yra antra pagal dydį šios jūros sala, kurios beveik 1 900 km ilgio pakrantę skalauja Sardinijos ir Tirėnų jūros. Nors labai aukštomis viršukalnėmis ši sala girtis negali (aukščiausias kalnas 1 834 m aukščio), beveik visa jos teritorija kalnuota. Skirtingai nuo Sicilijos ir žemyninės Italijos, Sardinija ne vulkaninės kilmės, todėl ir žemės drebėjimai čia labai reti ir silpni.

Sardinijos klimatas švelnus, jam didžiausią įtaką daro Atlanto vandenyno, Afrikos ir Arkties oro masės. Maždaug 300 dienų per metu šviečia saulė, o daugiausia kritulių iškrenta rudenį ir žiemą, nors kartais stiprių liūčių būna ir ankstyvą pavasarį.


PAMATYK! Krištolinė, sodriai mėlyna, melsvai žalia ar netgi žalia. Karšta, jei vyrauja vakarų vėjas Ponente, šalta, kai pučia mistralis, ir šilta sūkuriuojant sirokui. Sardinija – nuostabūs paplūdimiai ir juos skalaujantis švarus, skaidrus kaip krištolas vanduo – neginčijamai yra jūros mylėtojų Meka. Aprašyti visus Sardinijos paplūdimius praktiškai neįmanoma, nes vien oficialių ir pasiekiamų keliais nesuskaičiuojama galybė. O kur dar nuostabesnės ir tik iš jūros pasiekiamos slaptos įlankėlės... Kai kuriuos paplūdimius, ypač didžiuosius, nesunkiai rasite pagal kelio ženklus, o mažesnius, pasislėpusius nuo turistų, pasieksite siauriais vingiuotais takeliais. Kartais tiesiog pasikliaukite nuojauta. Jei pamatysite pakelėje paliktų automobilių, dairykitės siauro pėsčiųjų tako – tikrai nustebsite, kokių puikių balto smėlio paplūdimių galite rasti eidami pėsčiomis.


Šiaurės rytų Sardinija

Žinomiausia jūrinė Sardinijos dalis – Smaragdinė pakrantė (Costa Smeralda), kuri yra salos šiaurės rytuose. Ji buvo įkurta šeštajame dešimtmetyje ir netrukus tapo svarbiausiu Sardinijos turizmo centru – šių pozicijų neapleidžia iki šiol. Šiandien pakrantė garsėja kaip viso pasaulio įžymybių kurortas ir viliote vilioja neprilygstamais paplūdimiais. 55 km ilgio atkarpoje nuo Lišia Rujos (Liscia Ruja) iki Lišia di Vakos (Liscia di Vacca) yra apie 80 įlankų su balto smėlio paplūdimiais.

Smaragdinės pakrantės širdis – Porto Červas (Porto Cervo) – savitos architektūros miestelis su pėsčiųjų takų labirintu ir prie gamtos derančiais pastatais. Jaukios miestelio gatvelės veda į naktinio gyvenimo mėgėjų susibūrimo vietą – aikštę, kurią siauras medinis tiltas jungia su senuoju uostu (Porto Vecchio), vasarą tampančiu prabangių jachtų ir laivų prieglobsčiu.

Tarp kalnų įsiterpęs San Pantalėjus (San Pantaleo) yra vienas gražiausių Sardinijos miestelių. Šio savito charakterio jaukaus miestelio viduryje įrengta vaizdinga aikštė, kurios gyvybingose kavinukėse ir amatininkų parduotuvėlėse nuolat verda gyvenimas. Akmeninius miestelio namukus, atpalaiduojančią atmosferą ir vaizdingą aplinką itin pamėgo menininkai.

Arcakena (Arzachena) įsikūrusi šiek tiek atokiau nuo jūros, uolėtų kalvų fone, apsupta žalumos. Šiame miestelyje slypi keletas žmonijos istorijos lobių: paslaptingi nuragai (bronzos amžiuje be jokio rišamojo skiedinio vienintelėje Sardinijoje statyti akmeniniai bokštai) ir geriausiai Sardinijoje išsilaikę milžiniški antkapiai. Nė dienos neištveriantys be jūros gali rinktis šiauriau esančias įlankėles ir paplūdimius, pradėdami nuo vandens sportui puikiai tinkamų Kanidžonės (Cannigione) ar Palau. Visi paplūdimiai beveik ranka pasiekiami.

Pačiame šiauriniame salos galiuke poilsiautojus svetingai pasitinka Palau miestelis. Šis mažas gyvybingas uostamiestis garsėja kaip paplūdimio kurortas su puikiais barais, restoranais ir parduotuvėmis. Paėjėję maždaug 3 km į šiaurę galite aplankyti aukštai ant uolėtos kalvos pastatytą XIX a. bastioną (Fortezza di Monte Altura). Iš Palau laiveliu galima pasiekti gretimas salas. Už 7 km į vakarus esanti Porto Polo (Porto Pollo) sala jau tapo vandens sporto piligrimų Meka. Čia tinkamiausios sąlygos burlentininkams, jėgos aitvarų sporto entuziastams ir buriuotojams.

Nacionalinį Madalenos salyno (Parco Nazionale dell‘Arcipelago di La Maddalena) parką sudaro septynios kvapą gniaužiančios salos ir 40 mažyčių salelių. Septynios salos – tiek liko iš kažkada Korsiką ir Sardiniją jungusios žemės. Krištoliniame vandenyje gyvena delfinai, todėl labai tikėtina, kad, keldamiesi keltu į salą, juos išvysite nors akies krašteliu. Salyno parkas stulbina nuostabiais vaizdais ir daugybe slaptų įlankėlių. Salas patogiausia pasiekti iš Palau uosto.

Izola Rosa (Isolla Rossa) – svetingas Šiaurės Sardinijos kurortas, įsikūręs tarp laukinių kalnų ir uolėtų kyšulių. Gražus žvejų miestelis tapo mažu kurortu ir šiandien puikuojasi dviem nuostabiais smėlio paplūdimiais, daugybe parduotuvėlių, barų ir restoranų. Iš čia labai patogu keliauti pasižvalgyti po kalvotą salą.

Šiaurės vakarų Sardinija

Sardinijos šiaurės vakaruose įsikūrė bene gražiausi salos kurortai. Jie išsibarstė po pasakišką pakrantę, kurioje staiga išneria iš jūros dantytos uolos ir taip pat staiga nutįsta platūs akinamai balto smėlio paplūdimiai. Šioje Sardinijos dalyje populiariausias Algero kurortas, primenantis katalonų miestą ir užburiantis nuostabiomis siauromis gatvelėmis bei žavia uosto krantine.

Toliau į gilumą nuo uolėtų pakrančių ir smėlėtų paplūdimių nutolusi šiaurės vakarų Sardinija pakeri švelniai vilnijančiomis kalvomis ir vynuogynais. Nors Algere gyvenimas kunkuliuoja, ši salos dalis labai rami. Dieną galite visiškai atsipalaiduoti ramiame paplūdimyje ar kopdami krūmynais kvepiančiomis kalvomis, o vakare klaidžioti akmenimis grįstomis kurortų gatvelėmis ir skanauti burnoje tirpstančius vietinius patiekalus.

Istorinis Algero (Alghero) centras sužavi kiekvieną svečia. Kai vaikščiosite įtvirtintomis sienomis, o visai čia pat po kojomis jūros bangos duš į uolas, galėsite grožėtis gynybiniais miesto bokštais. Nerkite į siaurų gatvelių labirintą ir netrukus išvysite katedrą (Duomo) bei kitus grakščius pastatus, kurių daugelyje, kaip ir gatvių pavadinimuose, juntama katalonų įtaką. Senamiestį itin pagyvina senieji žvejai, jie tinklus taiso tiesiog savo namų tarpduryje. Į šiaurę nuo uosto driekiasi paplūdimių ruožas. Vertėtų paminėti, kad kuo toliau nuo miesto, tuo paplūdimiai gražesni ir juose mažiau žmonių. Tolimiausias Algero pakrantės vakarų taškas – Medžioklės kyšulys (Capo Caccia) – iškilęs į 300 m aukštį, jis itin įspūdingai atrodo, kai leidžiasi saulė. Iš Algero labai patogu aplankyti Neptūno grotas (Grotte di Nettuno) – po stačia pakrantės uola jūros išgraužtus vaizdingus urvus. Ekskursija trunka apie 2,5 valandos.

Sasaris (Sassari) – antras pagal dydį Sardinijos miestas, kuris pagrįstai gali didžiuotis turtinga istorija. Būtinai jį aplankykite, ypač jei saloje pasitaikys būti per Šeštines, kai organizuojama Cavalcata Sarda šventė. Tai viena svarbiausių ir įdomiausių Sardinijos švenčių, per kurią pamatysite neįtikėtiną jojimo meną ir susipažinsite su vietiniais papročiais. Kadangi Sasaris įsikūręs salos viduje, jo jaukios aikštės ir bulvarai nėra perpildyti turistų.

Kastelsardą (Castelsardo) ant uolos viršūnės XII a. įkūrė Genujos ispanai. Miestelis, kaip ir didžioji Sardinijos dalis, išgyveno daugybę atvykėlių okupacijų. Lankantis Kastelsarde būtina apžiūrėti viduramžių pilį, iš kurios, kai oras gražus, matoma Korsika. Jis laikomas ne tik vienu gražiausių Sardinijos, bet ir visos Italijos miestelių. Per Velykas daugelyje Kastelsardo bažnyčių laikomos mišios ir vyksta procesijos, kurios baigiamos žygiu su deglais senamiesčio gatvėmis iki Švč. Mergelės Marijos bažnyčios (Chiesa di Santa Maria). Nuostabus reginys!

Boza (Bosa) išsiskiria puošniais spalvingais upės krantinės namais ir garsėja saldžiais Malvazijos vynais. Šis ant kalvos išaugęs miestas džiugina gyventojus ir svečius stulbinamais jūros ir kalnų vaizdais. Dėl derlingo upės slėnio dirvožemio žmonės šioje vietoje kūrėsi jau gilioje senovėje ir tai liudija iki mūsų dienų išlikę istoriniai paminklai.

Stintinas gali pasigirti, ko gero, gražiausiais Sardinijos, arba bent jau šiaurinės salos dalies, paplūdimiais, iš kurių atsiveria nepakartojamo grožio valstybės saugomos Azinaros salos (Isola Asinara) vaizdas. Krištolinis vanduo į šią magišką vietą visada viliojo turistus, todėl žavus miestelis tapo vienu populiariausių kurortų. Azinaros salą galima pasiekti iš Naujojo uosto (Porto Nuovo) išplaukiančiais keltais. Dėl akinamai balto smėlio ir negilaus vandens palei krantą Pelozos (Pelosa) paplūdimys neabejotinai populiariausias.


Pietinė Sardinija

Keliautojams prireikė kur kas daugiau laiko atrasti neįtikėtinai laukinę, gražią ir nepakeistą pietinę Sardinijos dalį. Išskyrus nuolat kunkuliuojančią sostinę Kaljarį, salos pietūs yra kur kas ramesni nei šiaurė. Labiausiai ši Sardinijos dalis keri itin švaria žydra jūra ir neperpildytais paplūdimiais, tačiau abejingų nelieka ir įspūdingo grožio Sulčio (Monti del Sulcis) kalnams ar itin jaukiam ir charakteringam Pulos miesteliui ir, žinoma, pačiai salos sostinei, kurioje gyvenimas pulsuoja savo ritmu.

Prie Kaljario įlankos įsikūręs Kaljario (Cagliari) miestas svečius pasitinka įspūdinga pilimi ir viduramžių gynybinėmis sienomis. Kaljario uostas yra pagrindinis miesto akcentas, į kurį nuo pat jo įkūrimo laikų plaukė finikiečių, libaniečių ir kitų kraštų pirklių laivai. Deja, sėkmingas ir klestintis miestas traukė ne tik pirklius, bet ir grėsmingus priešus. Per visą jo istoriją, kuri mena dar romėnų laikus, miestą be gailesčio puldinėjo vandalai, saracėnai ir aragoniečiai. Be to, Kaljaris labai nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo metais vykdytų antskrydžių. Tačiau, kad ir kokių būta praeityje negandų, šiandien mieste pulsuoja aktyvus socialinis gyvenimas ir lankytojo akį traukia daugybė miesto įdomybių – Pizos išeivių pastatyti bokštai ir dantytos gynybinės sienos, muziejų kompleksas (Citadelle dei Musei) ir Švč. Mergelės Marijos katedra (Cattedrale di Santa Maria). Jo senamiestis įsikūręs ant kalvos viršūnės, kurią iš abiejų pusių supa lagūnos. Maloniausia neskubant klaidžioti siauromis senosios tvirtovės gatvelėmis, atrasti jaukius parkelius ar slaptus užkampius ir galiausiai prisėsti pailsėti ant Šv. Remigijaus bastiono (Bastione San Remy), iš kur atsiveria užburiantis miesto, jūros ir horizonte stūksančių kalnų vaizdas.

Pula yra judrus agrarinis turistų pamėgtas miestelis. Ilgas smėlėtas Šv. Margaritos (Santa Margherita) paplūdimio ruožas ir didingas Sulčio kalnų masyvas – tai tik keletas nuolat kintančio kraštovaizdžio akcentų, kurie atsiveria iš Pulos. Be to, šioje pakrantės dalyje galėsite stebėti flamingų, garnių ir kitų ilgakojų pelkių paukščių pulkus, tik palikite automobilį Naujajame uoste (Porto Nuovo) ir ilgu molu traukite pėsčiomis, kol pasieksite keletą paukščių stebėjimo slaptaviečių. Sutemus centrinė Pulos aikštė ima gausti nuo vietinių gyventojų ir turistų, vasaros vakarais besimėgaujančių jaukiose kavinėse ir restoranuose. Pasinaudokite proga ir apsilankykite antradienio turguje – čia galėsite įsigyti neapsakomo skonio šviežių vaisių, daržovių ar žuvies. Gretimoje Noros pakrantėje, nuostabiame jūros fone stūkso vienas geriausiai Sardinijoje išsilaikiusių ir buvusią didybę primenančių senovės romėnų provincijos miestų su šventovėmis, maudyklėmis, puikiomis juodos, baltos ir geltonos mozaikos grindimis.

Nuo Pulos į vakarus, pakrantės keliu pavažiavus 15–20 min., atsiveria akinamai baltos Kijos (Chia) smėlio kopos. Šia įvairiais mėlynos spalvos atspalviais mirgančia pietine pakrante eina vienas gražiausių salos kelių, kurio kiekvienas vingis kaskart atskleidžia vis gražesnius vaizdus. Nuo Kijos kelias trumpam suka į krašto gilumą, bet netrukus grįžta prie jūros, o prieš akis atsiveria kvapą gniaužiantys mažų salų vaizdai.

Į rytus nuo Kaljario nutolusi pakrantė žavi gražiais paplūdimiais ir vilioja kurortiniais miesteliais, tokiais kaip Solanas, Porto Sa Ruksis ir Vilazimiusas. Solanas pagrįstai didžiuojasi ilgiausiu šios zonos smėlio paplūdimiu, kurį dėl lėkšto kranto daugiausia renkasi šeimos su vaikais. O Porto Sa Ruksis (Porto Sa Ruxi), įsitaisęs iš abiejų pusių jūros skalaujamame uolėtame kyšulyje, puikiai tinka plaukioti ir nardyti.

Vasaros mėnesiais Vilazimiusas (Villasimius) ypač atgyja, nes čia suplūsta aplinkinių kaimelių gyventojai. Kaip ir nemažai kitų pakrantės miestelių, Vilazimiusas nuo jūros nutolęs apie 2 km – gindamiesi nuo įsibrovėlių iš jūros, Sardinijos gyventojai traukėsi į salos gilumą. Rei (Costa Rei) pakrantė yra Vilazimiuso šiaurėje ir garsėja ilgesniu nei 12 km ilgio paplūdimiu, spalvomis ir vandens skaidrumu, be galo primenančiu tropinius kraštus, ir, žinoma, parduotuvėmis, barais bei restoranais.


Centrinė Sardinija

Laukinė ir nuošali Centrinė Sardinija su plačiais slėniais, giliais tarpekliais ir kanjonais, visžaliais miškais ir stačiomis kalnų viršūnėmis yra stulbinamo grožio. Čia Sardinijos kultūra išsaugota geriau nei bet kur kitur saloje, todėl galite būti tikri, jog jaukiuose miesteliuose ir nuošaliuose kalnų kaimeliuose pajusite tikrą Sardinijos gyvenimo ritmą. Jei ieškosite autentiškosios Sardinijos, keliaukite į kalnuotąją salos širdį – čia sutiksite kaimo žmonių, gyvenančių beveik taip pat, kaip gyveno jų tėvai prieš šimtą metų. Be jokios abejonės, Centrinės Sardinijos pakrantėse taip pat galėsite leisti laiką nuostabiuose paplūdimiuose ir grožėtis iš vandens išnyrančiomis įspūdingomis uolomis.

Centrinėje Sardinijoje yra tik du miestai – Nuoras ir Oristanas, visi kiti – mažyčiai miesteliai ir kaimeliai. Jei norite pasinerti į daugeliui visiškai nepažįstamą Sardiniją, geriausiai tinka didelė Nuoro provincija. Šioje salos dalyje vienas paskui kitą atsiveria vis gražesni ir įspūdingesni kalnų, ežerų ar nuo pakrantės nutolusių miestelių ir kaimų vaizdai. Čia senosios tradicijos saugomos labiau nei kur kitur – tai leidžia suprasti vietinių gyventojų dėvimi drabužiai ar senuosius amatus puoselėjančios dirbtuvės. Kiekvienas miestelis rengia bent vieną kasmetinę šventę su tradiciniais patiekalais ir gėrimas, šokiais, dainomis ir nesibaigiančiomis linksmybėmis. Nuoro muziejus (Museo della Vita e delle Tradizioni Sarde) kviečia svečius susipažinti su vietos kostiumais, papuošalais, kaukėmis, kilimais ir amatais.

Nors Oristanas yra mažiausia Sardinijos provincija, čia atsiveria viena gražiausių gamtos panoramų ir skleidžiasi viduramžių istorija. Derindamas romėnų griuvėsius, viduramžių pastatus ir senas romaniškas bažnyčias, kiekvienas Oristano kampelis seka savo istoriją. Be senovės palikimo, Oristanas didžiuojasi ilga laukine pakrante su slaptomis įlankėlėmis ir turistų neatrastais smėlio paplūdimiais.

Visi maži Sardinijos miesteliai saviti ir įdomūs, todėl išskirti tuos kelis vienintelius be galo sunku. Jie išsidėstę ganėtinai toli vienas nuo kito, todėl jų gyventojams nebuvo itin sunku išsaugoti tradicinį Sardinijos gyvenimo būdą, – visada buvo ir yra svarbiausia šeima. Čia gyventojai maistą gaminasi tik iš pačių užaugintų daržovių, gyvulių mėsos ir pieno. Galbūt todėl ir gal kad nuolat daug juda, Sardinijos vyrų amžiaus vidurkis gerokai lenkia Italijos vidurkį. Šiuos miestelius geriausiai pažinti tiesiog leidžiantis automobiliu ten, kur akys veda, bet po ranka būtina turėti žemėlapį, kad bent apytiksliai galėtumėte orientuotis, kur esate. Nenustebkite, jei važiuodami vingiuotais kalnų keliukais turėsite praleisti ar aplenkti ne kitus automobilius, bet ožkų ir galvijų bandas, kurios čia ganosi visiškai laisvai. Dėl tos pačios priežasties reikėtų važiuoti neskubant, nes niekada negali žinoti, ar už kito posūkio nebinzena avelių pulkas.

Kas nė dienos nenori praleisti be jūros, Centrinėje Sardinijoje neliks nuskriaustas. Gražiausi Gononės įlankos (Cala Gonone) paplūdimiai pasiekiami laiveliu arba pėsčiomis, o už Pišinos (Piscinas) smėlio kopų, kurios yra vienos aukščiausių Europoje, driekiasi net 9 km ilgio baltučio smėlio ir krištolinio vandens stebuklas.


PARAGAUK! Sardinijoje daugiau žmonių nei bet kur kitur pasaulyje gyvena ilgiau nei 100 metų. Kaip atskleidė mokslinis tyrimas, ilgaamžiškumas slypi ne jų genuose, bet ramiame ir sveikame gyvenimo būde. Tai nereiškia, kad sardiniečiai gyvena kaip vienuoliai. Atvirkščiai, jie mėgsta puikų maistą, kaip antai ką tik iš krosnies ištrauktą kvapią duoną, ant iešmo keptą mėsą, šviežias jūros gėrybes, pekorino sūrį, kurio jie gamina įvairiausių rūšių, šviežius vaisius ir daržoves bei sodrų vyną.

Pane carasau, bottarga, pekorinas ir porceddu – tai pirmi žodžiai, kurie šauna į galvą prisiminus Sardinijos maistą. Pane carasau, arba carta da musica (natų lapas), yra sausa, lengva, soti piemenų duona iš vienas ant kito sudėtų traškių neįtikėtinai plonų sluoksnių. Kai piemenys ją pertepa pomidorų padažu ir ant viršaus paleidžia kiaušinį, ji tampa pane frattau.

Bottarga, arba buttariga, yra dar vienas išskirtinis Sardinijos patiekalas. Tai rūkyti kefalės ikrai. Dažniausiai šis alyvuogių aliejuje marinuotas gardėsis patiekiamas plonais griežinėliais kaip užkandis. Taip pat puikiai tinka makaronams (la pasta) pagardinti.

Iš salos negalima išvykti neparagavus pikantiškojo porceddu – žemėje kepto paršelio. Iškasta gili duobė išklojama mirtų lapais. Paršelis paguldomas ant šių kvapių lapų ir užklojamas kitu mirtų lapų sluoksniu. Tuomet duobė su paršeliu visiškai užpilama žemėmis ir ant jos užkuriamas laužas. Mėsa kelias valandas lėtai kepa. Taip iškeptas paršelis patiekiamas ant kamščiamedžio padėklo, apkaišytas mirtos šakelėmis. Tikras skanėstas!

Švelnaus skonio Sardinijos sūris pekorinas žinomas ir vertinamas visame pasaulyje. Sardinijoje pekorinas gaminamas tik iš avies pieno, neįmaišant nė lašelio karvės pieno. Žinomiausias Sardinijos pekorinas – ilgai brandintas kietas, rūkytas, aštraus skonio Fiore Sardo.

Populiariausias Sardinijos desertas – sebàda. Šis pyragaitis gaminamas iš miltų, taukų ir druskos su šviežio sūrio (tradiciškai pekorino), manų kruopų ir trintų citrinos žievelių įdaru. Sebados gruzdinamos alyvuogių aliejuje, pasaldintame saldžiai karčiu žemuoginio arbuto medumi.

Pats populiariausias Sardinijos vynas yra raudonasis Cannonau. Jis stiprokas, sodrus ir kartoko, juodąjį šokoladą primenančio skonio. Kiti garsūs ir puikūs Sardinijos vynai – Monica, Carignano, Vermentino, Semidano ir Nuragus.