Italiją lengva pasiekti iš Lietuvos tiek oro, tiek ir kelių transportu. Atvykus į Italiją, šalyje keliauti tampa dar paprasčiau. Visus didžiuosius miestus jungia dažni kasdieniai skrydžiai ir 15 000 km ilgio geležinkelio bėgių tinklas. Tačiau pats patogiausias būdas pažinti Italiją yra keliaujant automobiliu, nesvarbu nuosavu ar išsinuomotu atvykus. Puikiai išvystytas automagistralių, magistralinių ir regioninių kelių tinklas leis pasiekti bet kurią Italijos vietą greitai ir saugiai. Į visas Italijos salas reguliariai kelia keltai, išplaukiantys iš daugybės pakrantės miestų ir miestelių.

Kelionė lėktuvu
Pagrindiniai Italijos tarptautiniai oro uostai yra Fiumičinas (Fiumicino) (28 km nuo Romos) ir Malpensa (Malpensa) (50 km nuo Milano), tačiau pigių skrydžių bendrovės iš Lietuvos taip pat skraidina į mažesnius Bergamo (Bergamo) (60 km nuo Milano) ir Čiampino (Ciampino) (15 km nuo Romos) oro uostus. Šiuo metu iš Lietuvos į Italiją tiesiogiai skraidina Wizzair ir Ryanair oro bendrovės.

Keliauti lėktuvais Italijos viduje dar paprasčiau, nes šalyje veikia daug oro bendrovių, siūlančių kasdienius skrydžius į visus Italijos oro uostus! Nacionalinis vežėjas Alitalia iš Fiumičino ir Malpensos oro uostų beveik kas valandą skraidina į visas regionų sostines ir didžiąsias salas – Siciliją ir Sardiniją. Taip pat skrydžius šalies viduje siūlo keletas pigių skrydžių bendrovių: Blu Express, Wind Jet, Easy Jet, Wizzair, Ryanair ir kt.

Kelionė traukiniu
Kelionė traukiniu niekada nepraras savo žavesio, ypač keliaujant Italijoje. Platus Italijos traukinių tinklas lyg voratinklis apima visą šalies teritoriją. Šalyje kursuoja regioniniai, tarpmiestiniai ir greitieji traukiniai (net apie 7 000 per dieną), užtikrinantys greitą ir saugų susisiekimą. Diretto (DIR), Regionale (R) ir Interregionale (IR) yra lėtesni (ir pigesni) ir sustoja kiekvienoje maršruto stotelėje. Tuo tarpu tolimų atstumų Intercity (IC) ir Eurostar (ES) traukiniai stoja tik didesniuose miestuose ir yra brangesni. Svarbiausia, nusipirkus bilietą, nepamiršti jo pasižymėti dar prieš įlipant į traukinį (traukinyje komposterių nėra). Tai reikia padaryti viename iš daugybės peronuose įrengtų geltonų aparatų. Net jei ir turėsite įsigiję bilietą, bet jis prieš įlipant nebus pažymėtas, labai tikėtina, kad teks susimokėti baudą.

Kelionė autobusu
Patogiausia Italiją pasiekti autobusu iš Lietuvos Eurolines autobusais. Atvykus į Italiją keliauti autobusu pasidaro dar paprasčiau, nes platus vietinių ir tarpmiestinių autobusų tinklas jungia miestus, miestelius, kaimus ir netgi atokiausius Italijos kampelius. Italijoje veikia daug pervežimo autobusais bendrovių, kurių maršrutai dubliuojasi, todėl bilietų kainos dažniausiai yra labai palankios (susisiekimas su mažais miesteliais ar kaimais įprastai yra pigesnis ir patogesnis autobusais nei traukiniais).

Autobusų tvarkaraščių reikėtų ieškoti vietos informacijos centruose, turizmo informacijos centruose ir kelionių agentūrose. Didesniuose miestuose bilietus galima įsigyti pervežimo bendrovių biuruose arba kelionių agentūrose, o mažuose miesteliuose ir kaimuose juos paprasčiau įsigyti baruose ar tiesiog iš autobuso vairuotojo. Tolimojo susisiekimo autobusai įprastai važiuoja pagal grafiką, tačiau tai ne visada galioja vietiniams maršrutams. Ypač svečiuodamiesi Pietų Italijoje turėtumėte būti pasiruošę netikėtumams, nes kartais autobusai tarp mažų miestelių ir kaimelių važinėja tik vienam vairuotojui žinomu grafiku.

Kelionė automobiliu
Italiją labai lengva pasiekti nuosavu automobiliu dėl gerai išvystyto Europos kelių tinklo ir puikiai įrengtų kalnų perėjų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartais dėl sniego Alpių tuneliai gali būti uždaryti ne tik žiemą, bet ir rudenį ar pavasarį. Italijos viduje puikiai išvystytas greitkelių (autostrade) tinklas, todėl greitai (jei nevyksta kelių remonto darbai) ir visiškai saugiai galite kirsti Italiją išilgai ar skersai. Italijos šiaurę ir pietus jungia du pagrindiniai greitkeliai: Autostrada del Sole (A1, jungianti Milaną, Boloniją, Florenciją, Romą ir Neapolį) ir Adriatica (A14, jungianti Boloniją, Ankoną, Peskarą, Barį ir Tarantą).

Italijos greitkeliai yra mokami. Įvažiuojant į greitkelį iš automato reikia pasiimti mokėjimo kortelę, kurią, išvažiuodami iš greitkelio, turėsite įkišti į mokėjimo aparatą arba paduoti kasininkui. Mokama už greitkeliu nuvažiuotą atstumą (100 km apie 5–6 EUR). Atsiskaityti galima grynaisiais arba kredito kortele. Beje, maloniausia Italijos greitkeliais važiuoti sekmadieniais, kai draudžiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas.

Be greitkelių, Italijoje taip pat puikiai išvystytas magistralinių kelių tinklas, jungiantis mažesnius miestus ir miestelius. Galbūt vietiniai keliai nebus tokios aukštos kokybės kaip greitkeliai, tačiau važiuodami jais galėsite grožėtis stulbinamais vaizdais. Ypač gražiose vietose dažnai yra įrengtos stovėjimo aikštelės ar tiesiog padarytas praplatėjimas, kad galėtumėte saugiai ir neskubėdami pasigerėti kerinčiu reginiu. Palyginti su greitkeliais, tai yra didžiulis vietinių kelių privalumas, todėl kelionė tokiu keliu tikrai bus kur kas įdomesnė.

Saugus vairavimas
ES gyventojams, turintiems galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tarptautinis leidimas vairuoti ar vairuotojo pažymėjimo vertimas nereikalingi. Italijoje vairuoti leidžiama nuo 18 metų, važiuojama dešiniąją kelio puse. Trumposios šviesos privalomos dviejų juostų greitkeliuose.

Segėti saugos diržus privaloma tiek priekyje, tiek ir gale sėdintiems keleiviams. Nesilaikant šio reikalavimo gali būti nubaustas ir vairuotojas, ir keleivis (-iai). Trijų juostų greitkelyje dešinioji juosta skirta lėtoms ir nelenkiančioms kitų automobilių transporto priemonėms.

Automobilių ir motociklų leistinas greitis:
Mieste – 50 km/h
Vietiniuose užmiesčio keliuose – 90 km/h
Magistraliniuose užmiesčio keliuose – 110 km/h
Greitkeliuose – 130 km/h

Lyjant arba sningant greitis greitkeliuose ribojamas iki 110 km/h, užmiesčio keliuose – iki 90 km/h. Italijos greitkeliuose įrengta daug greičio radarų (kai kurie jų matuoja ne momentinį greitį, o laiką per kurį transporto priemonė nuvažiavo tam tikrą atstumą, kad būtų galima apskaičiuoti vidutinį transporto priemonės greitį), todėl rekomenduojame griežtai laikytis greičio apribojimų. Jei alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje yra didesnis nei 0,5 gramo litre, Italijoje vairuoti draudžiama.

Automobilio nuoma
Italijoje veikia daugybė automobilių nuomos bendrovių, todėl išsinuomoti automobilį atostogoms yra labai paprasta. Kadangi visos bendrovės turi savo taisykles, patartina rezervuoti automobilį iš anksto ir tik prieš tai gerai su jomis susipažinus. Jauniems vairuotojams (įprastai iki 25 metų) taikomas antkainis. Automobiliui rezervuoti būtina kredito kortelė ir vairuotojo pažymėjimas. Kad nemalonūs netikėtumai nesugadintų puikios atostogų nuotaikos, rezervuojantis automobilį labai rekomenduotume rinktis besąlyginę išskaitą. Nors tai kainuoja papildomai, manome, kad svečiuojantis Pietų Italijoje toks draudimas būtinas. Apskritai italai vairuoja gana saugiai, tačiau kai tenka automobilį pastatyti mažoje erdvėje ar prasilenkti siaurutėje gatvelėje, dėl nulaužto veidrodėlio ar nubraukto šono jie nesuka sau galvos ir net nesustoję nuvažiuoja toliau. Net jei ir esate patyręs vairuotojas, niekada negalite būti tikras dėl kitų. Grįžus prie aikštelėje palikto automobilio rastas subraižytas ar įlenktas bamperis kainuos ne tik daug nervų, bet ir pinigų.

Automobilio statymas
Miestuose automobilių statymo vietos įprastai pažymėtos skirtingų spalvų linijomis: baltos linijos dažniausiai reiškia, kad automobilį galima statyti nemokamai, geltonomis linijomis žymimos rezervuotos vietos (vietiniams gyventojams, neįgaliesiems, taksi ir t. t.), o mėlynos linijos reiškia, kad už stovėjimą reikia mokėti. Rinkliavos už automobilio statymą priklauso nuo miesto, zonos ir laiko. Dažnose aikštelėse (ir mokamose, ir nemokamose) jus pasitiks draugiški aikštelių „prižiūrėtojai“, kurie įnirtingai mojuodami parodys, kur statyti automobilį. Savaime suprantama už pagalbą šie „prižiūrėtojai“ tikėsis tam tikro atlygio. Įprastai italai jiems duoda vieną eurą. Labai rekomenduotume nepagailėti monetos ir jums, nes dažnai pasitaiko, kad supykę „prižiūrėtojai“ už skūpumą keršija subraižydami nesusimokėjusio savininko automobilį.