„Tikroji“ Italija?

Įkėlė: Įkėlimo data:
  • Šrifto dydis: Larger Smaller
  • Spausdinti

Nuo pat mažens man Italija asocijuodavosi su atsipalaidavimu, kaitria saule, šilta žydra jūra, jaukiais miesteliais su siauručių gatvelių labirintais, kvapiomis apelsinmedžių giraitėmis ir tradicijomis, kuriose šeima, nuoširdumas, pagarba, pagalba yra kertinės vertybės. Pirma vieta, kurioje pabuvojau Italijoje, buvo Turinas, todėl vos tik žengus koją iš lėktuvo mano vaizduotėje ilgus metus puoselėtas Italijos įvaizdis subyrėjo į šipulius – buvo šalta, per storus debesis neprasiskverbė nė vienas saulės spindulys, visi kažkur skubėjo... Pats Turino miestas pasitiko plačiomis gatvėmis, automobilių spūstimis ir dideliais pastatais.


O kur gi įsivaizduotas „atsipūtimas“, neskubėjimas, apelsinmedžiai, saulė..? Teko pripažinti, kad šiaurės italų gyvenimas nelabai kuo skiriasi nuo vakarų europiečių, kur triukšmas, spūstys, perpildyti metro, viršvalandžiai darbe, nuolatinis lėkimas yra kasdieniai palydovai.


Po kelerių metų likimo buvau nublokštas jau į kitą Italijos galą – Apuliją. Mažuose šio regiono miesteliuose vėl atgimė per keletą metų gerokai primiršti Italijos vaizdiniai. Širdis džiūgavo – „tikroji“ Italija egzistuoja! Visgi vaikystėje susikurtas Italijos įvaizdis nebuvo iš piršto laužtas. Įsitikinau, kad Italijoje iš tikrųjų puodelį kavos galima siurbčioti visą valandą smagiai šnekučiuojantis su draugu, žmonės čia be galo šilti, draugiški ir visada pasiruošę padėti, o mažų miestelių gatvelių raizgalynė gali tapti neįveikiamu labirintu.


Dabar, vėl gyvendamas Lietuvoje, dažnai pasvarstau, tai kas gi yra ta „tikroji“ Italija? Ar apskritai ji gali būti tikra arba netikra? Kadangi nuo mažens Italiją įsivaizdavau tokią, kokia ji yra pietuose, ilgai buvau įsitikinęs, kad būtent Pietų Italiją reikėtų vadinti „tikrąja“. Tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad nėra nei tikrosios, nei netikrosios Italijos. Viskas priklauso nuo požiūrio. Tiek šiaurės, tiek ir pietų italams „tikroji“ Italija yra ta, kurioje jie gimė ir užaugo, o keliautojams – ta, kuri juos pavergė iš pirmo žvilgsnio. Tik pabuvojęs abiejose šalies dalyse suvoki jų milžiniškus skirtumus ir supranti, kodėl karts nuo karto pasigirsta kalbų, jog šiuos du visiškai skirtingus pasaulius reikėtų oficialiai padalyti į dvi valstybes. Šiauriečiai to nori, nes pavargo sunkiai dirbti ir stebėti, kaip visi jų uždirbti pinigai keliauja tingiesiems pietiečiams (jų akimis žiūrint), tuo tarpu pietiečiai pavargo nuolat jaustis prastesniais.

Raktažodžiai: Italija la dolce vita

Komentarai