Kalabrijos viduramžių miesteliai
Praeitą kartą tik trumpais bruožais aprašiau Kalabriją, o dabar norėčiau pristatyti jos nuostabius viduramžių laikų miestelius. Kaip ir galima tikėtis, daugelis tokių miestelių įsikūrę ne prie pat jūros, bet kalnų prieigose, kad tuomečiams gyventojams būtų lengviau apsiginti nuo užpuolikų.
V a. suskilus Romos imperijai, į Kalabriją ėmė veržtis įsibrovėliai iš kitų kraštų ir čia kurtis, todėl šiandien Kalabrijoje išlikę daugybė viduramžių laikų miestelių. Vieni jų didesni ir geriau išsilaikę, kiti mažyčiai ir visiškai negyvenami. Daugiausia viduramžių miestelių yra pietrytinėje Kalabrijos dalyje. Nors skirstymas į Jonijos ir Tirėnų jūrų miestelius nėra visiškai tikslus, nes jie įsikūrę ne pačioje pakrantėje, o priekalnėse, tai padeda lengviau orientuotis. Keletas populiariausių į Jonijos jūrą žvelgiančių miestelių:
Džeračė (Gerace) – ko gero vienas geriausiai išlikusių ir gražiausių viduramžių laikų miestelių ne tik Kalabrijoje, bet ir visoje Italijoje. Jis X a. buvo įkurtas ant rytinių Aspromontės kalnų šlaitų ir iki šiol žavi ypač turtingu kultūriniu ir architektūriniu palikimu, kurį geriausia pažinti vaikštinėjant pėsčiomis.
Stilas (Stilo) – dar vienas mažytis tarp kalnų ir Jonijos jūros įsikūręs miestelis labiausiai garsėja visos Kalabrijos simboliu tapusia Bizantijos laikų bažnytėle La Cattolica, tačiau be jos taip pat verta aplankyti dar mažesnę San Nicola da Tolentino, Renesanso stiliaus San Francesco ir barokinę San Giovanni Theresti bažnyčias.
Bova – vienas gražiausių pietiniame Kalabrijos smaigalyje įsikūrusių miestelių. Čia gausu itin senų bažnyčių, bet labiausiai pakeri jauki miestelio atmosfera ir iš maždaug 800 m aukščio atsiveriantys nepakartojami Jonijos jūros peizažai. Susigundę bent pabraidyti gaivinančiame vandenyje, vingiuotu ir itin vaizdingu keliu iki puikių Bova Marina paplūdimių nusileisite vos per 15 min.
Pentedatilas (Pentedattilo) – dar vienas unikalus Kalabrijos miestelis, nuo Bovos nutolęs vos 25 kilometrų atstumu ir įsikūręs itin vaizdingoje vietoje. Miestelio pavadinimas kildinamas iš kalno, kurio šlaituose jis įsikūręs, formos, primenančios penkis pirštus. Vietiniai šį kalną vadina „Velnio ranka“ dėl 1868 m. Velykų išvakarėse pilyje įvykdytų žiaurių skerdynių, kai buvo išžudyta visa Alberčių šeima. Deja, šiuo žiauriu įvykiu miestelio bėdos nesibaigė – 1783 m. jį sunaikino žemės drebėjimas, todėl net ir išgyvenę žmonės buvo priversti keltis į naujas vietas. Šiandien Pentedatilas, vienas iš keleto Italijos „negyvųjų miestų“, abejingų nepalieka dėl savo liūdnos istorijos, mįslingos atmosferos ir atsiveriančių nuostabių panoramų.
Tai tik keletas populiariausių Jonijos pakrantės viduramžių miestelių, bet jų yra gerokai daugiau ir kiekvienas jų laukia, kada bus atrastas ir ištyrinėtas. Kitą kartą pažintį su Kalabrija tęsiu pristatydamas populiariausius į Tirėnų jūrą žvelgiančius viduramžių miestelius.
