Itališka vakarienė
Italams maistas labai svarbus, todėl pilnavertis savaitgalis neįsivaizduojamas be gardžios vakarienės namuose arba restorane. Penktadienio ir šeštadienio vakarais visų miestų ir miestelių gatves, aikštes ir parkus užplūsta jaunimas, kuriam vakare susitikti su draugais, parodyti save ir, svarbiausia, pasižvalgyti į kitus – beveik šventas reikalas. Pagrindinis draugų susitikimų tikslas – bendravimas, todėl ir jų vakarienė būna paprasta – pica arba karštas sumuštinis (panino).
Tuo tarpu sekmadienis skiriamas šeimai, kai visi eina pietauti ar vakarieniauti į restoraną, kuriame praleidžia net kelias valandas. Tradiciškai itališkus pietus ar vakarienę sudaro penkios dalys – užkandis, pirmasis patiekalas, antrasis patiekalas, desertas ir gėrimas. Savaime suprantama, visko užsisakyti nebūtina.
Antipasti – tai, kuo prasideda pietūs arba vakarienė. Dažniausiai užkandama įvairių kumpių ir dešrų, alyvuogių, ančiuvių, sūrių, artišokų ir t. t. Kartais galima užsisakyti visą užkandžių rinkinį (antipasto misto). Užsisakant užkandį padavėjas taip pat paklaus, ko norėsite gerti. Italai paprastai prašo vyno ir negazuoto vandens. Visuose restoranuose siūlomas ir nebrangus namų vynas (vino della casa). Jis pakankamai geras ir patiekiamas ketvirčio, pusės ar litro talpos grafinuose.
Po užkandžių ateina metas pirmajam patiekalui – il primo. Dažniausiai galima rinktis iš kelių skirtingų makaronų patiekalų, sriubų ar rizoto (tipiškesnis Šiaurės Italijai).
Antrasis patiekalas (il secondo) dažniausiai būna mėsa, žuvis arba paukštiena. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Italijoje antrasis patiekalas beveik visada patiekiamas be garnyro (il contorno), kurį reikia užsisakyti atskirai. Tai gali būti bulvės (patate), ryžiai (riso), salotos (insalata) ar daržovės (verdura).
Po sočios vakarienės daugelis italų dar užsisako ir desertą (il dolce). Tai gali būti šviežių vaisių rinkinys, vaisių salotos, torto gabalėlis, pyragaitis ar ledai. Būtinas vakarienės akcentas – puodelis espreso arba lašelis virškinimą gerinančio gėrimo, vadinamo digestivo (paprastai koks nors likeris).
Papietavus ar pavakarieniavus padavėjo reikia paprašyti atnešti il conto (sąskaitą). Joje, greičiausiai, bus įtrauktas stalo padengimo ir duonos mokestis (il coperto), todėl arbatpinigių palikti nebūtina. Žinoma, jei likote sužavėti aptarnavimu, atsidėkodami galite palikti keletą eurų, tačiau daugeliu atveju užtenka tiesiog nuoširdžiai padėkoti. Tikrai neturėtumėte baimintis, kad būsite palaikytas šykštuoliu.
