ĮRAŠAI, SUSIETI SU RAKTINIU ŽODŽIU Transportas

Įkėlė: Įkėlimo data:

Sicilija – žinomiausia (bent jau Lietuvoje) Italijos sala, todėl apie ją sklando daugybė stereotipinių pasakojimų, bet kaip ir dera pasakojimams, nemažai jų iš piršto laužti. Gal ir nevisiškai teisinga juos vadinti prasimanymais, tiesiog šiandienos kontekste daugelis stereotipų praradę prasmę. Beje, tai taikytina visai Pietų Italijai.

Sicilijoje neįmanoma susikalbėti angliškai. Tiesa, kad italai savimylos ir nesistengia kalbėti užsienio kalbomis, tačiau verslininkai puikiai suvokia, kad anglų kalbos mokėjimas jiems reiškia papildomas pajamas, todėl viešbučiuose, restoranuose ir lankytinuose objektuose gal ir netaisyklinga, bet visgi anglų kalba, svarbiausiomis temomis susikalbėsite. Žinoma, jei vietinį žveją ar daržovių pardavėją turguje pradėsit kalbinti angliškai, tikėtina, kad jis atsakys ne angliškai, bet savo dialektu, kurį sunku suprasti net ir mokant italų kalbą.

Siciliečiai yra įkyrūs ir priekabūs. Visi pietų italai labai šilti (kiek šaltesni gali pasirodyti kalabriečiai), bet neįkyrūs ir nepriekabūs, tad dėl savo saugumo galite būti ramūs. Niekas gatvėje prie nepažįstamų nepriekabiauja ir iš paskos nesekioja. Jei esate mergina ir dar keliaujate viena, tikimybė būti užkalbintai gatvėje ar autobuse tikrai didelė, tačiau iš pradžių tai bus eilinis ciao ar ciao bella. Tolesnė bendravimo raida priklausys tik nuo jūsų, todėl, jei bendrauti nenorėsite, niekas jūsų nepersekios.

Sicilijoje pavojinga. Šiuo atžvilgiu meškos paslaugą padarė televizija ir ypač kino pramonė, sukūrusi daugybę filmų apie mafiją. Be abejo, mafija niekur nedingo, tačiau ji kaip tik stengiasi, kad turistai jaustųsi saugūs ir pinigus leistų jos valdomuose restoranuose, baruose, prekybos centruose ir t. t. Nedideliuose miesteliuose gyventojai neretai iš viso nerakina namų bei automobilių, o didžiuosiuose miestuose (Palerme, Katanijoje, Mesinoje) tiesiog reikia vadovautis sveiku protu ir pačiam nelysti ten, kur nereikia.

Sicilijoje chaotiškas eismas. Mano nuomone, eismas visoje Pietų Italijoje, galbūt išskyrus Kalabriją, yra saugesnis nei Lietuvoje. Apskritai kalbant apie eismą, reikėtų skirti du dalykus – miestą ir užmiestį. Važinėjimas, ypač automobilio statymas, mieste pavojingas ne jūsų gyvybei, bet automobiliui. Užtenka bet kuriame didesniame mieste pabuvoti nors valandą ir suprasite kodėl. Tuo tarpu užmiesčio kelių tinklas Sicilijoje gerai išvystytas, eismas greitkeliuose ramus, o dėl palankių oro sąlygų kelių danga yra geros būklės.

Sicilija – ypatingas ir išskirtinis regionas, todėl apie šį kraštą galima prisiklausyti įvairiausių pasakojimų. Vieni jų kiek prasilenkia su tiesa, kiti atspindi daugiau tikrovės. Kad ir kaip būtų, visi jie subjektyvūs (kaip ir mano), tad kodėl neaplankius Sicilijos patiems ir nepapasakojus savosios istorijos?

Raktažodžiai: Saugumas Sicilija Transportas

Įkėlė: Įkėlimo data:

Lietuviška žiema ilga, todėl ne vienas dviračių entuziastas sunkiai sulaukia dviračių sezono atidarymo. Tiems, kas dviračio nenori keisti į slides, Apulija gali būti puiki alternatyva, nes joje dviračiu galima keliauti ištisus metus.

Kad ir kaip būtų, maloniausia Apulijoje rudenį ir pavasarį, nes žiemą gali pasitaikyti lietingų arba vėjuotų dienų, o vasarą gali būti kiek per karšta. Tačiau kiekvienas metų laikas turi savų privalumų: rudenį galėsite grožėtis raustančiais vynuogynais, žiemą – labai mažu eismu ir žemiausiomis nakvynės bei maisto kainomis, pavasarį – maloniai šilta saule ir gėlių kilimais pasipuošusiais laukais, o vasarą – žydrais ir šiltais Adrijos ir Jonijos jūrų vandenimis.

Dviratis – puiki priemonė pažinti Apuliją, jos kultūrą ir paveldą, pajusti lėtą gyvenimo ritmą ir grožėtis kraštovaizdžiu (kiekvienu metų laiku jis kitoks). Kodėl Apulija? Ji nei per daug kalvota, nei per lygi, nebrangi, garsėja puikiu maistu ir draugiškais žmonėmis. Bet svarbiausia, šio regiono platus vietinės reikšmės kelių ir natūralių takų tinklas leidžia patogiai pasiekti daugelį gražiausių Apulijos vietų, mėgaujantis visiška laisve. Vietinės reikšmės keliais (daugelis jų asfaltuoti, bet yra ir žvyrkelių) eismas labai mažas, todėl kelyje būsite visiškai saugūs.

Foggia biciFoto: Smiroman


Galimi du keliavimo dviračiais po Apuliją būdai – savarankiškai (su savo atsivežtu arba vietoje išsinuomotu dviračiu) arba su vietine dviračių žygius organizuojančia agentūra. Pasirinkę pirmą variantą, planuoti maršrutą, rūpintis maistu, ieškoti nakvynės, vežtis daiktus turėsite patys, bet būsite absoliučiai nuo nieko nepriklausomi. Keliaudami su organizuota grupele turėsite tiesiog minti pedalus ir mėgautis Apulija, nes visą laiką būsite lydimi autobusiuko su jūsų daiktais, maistu, iš anksto žinosite nakvynės vietas. Keliauti savarankiškai kur kas pigiau, bet su agentūra – paprasčiau, todėl rinktis reikėtų pagal savo poreikius.

Paprastai maršrutai Apulijoje sudaromi 5–14 dienų, per dieną vidutiniškai nuvažiuojant apie 55 km. Atstumas atrodo nedidelis, bet juk tai pažintinė kelionė, o ne Giro d‘Italia lenktynės. Dviejų savaičių kelionė dažniausiai prasideda šiaurinėje Apulijoje (galimas ir atvirkštinis variantas), kerta neaprėpiamus Fodžos apylinkių javų laukus, vingiuoja Itrijos slėniu su plačiai išsibarsčiusiais truliais ir galiausiai pasiekia patį Italijos bato kulniuką – Leuką.

salento biciPačiam tokio keliavimo būdo dar neteko išbandyti, bet kuo daugiau domėjausi dviračių žygiais Apulijoje, tuo labiau mane jie vilioja. Gera draugija, saulė, gaivus vėjelis, agrarinės Apulijos vaizdai ir dviratis – skamba kaip puiki įprastų atostogų alternatyva!

Raktažodžiai: Apulija Transportas

Įkėlė: Įkėlimo data:

Neseniai sulaukiau svetainės lankytojo užklausos apie keltų į Pietų Italijos salas kainas. Deja, konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes į skirtingas salas kelia skirtingos bendrovės, o bilietų kainos ir grafikai skirtingais mėnesiais skiriasi. Visgi, toliau pateikiu labai apibendrintą informaciją apie vidutines kainas vienam žmogui į vieną pusę, keliantis be automobilio, o tikslesnės informacijos reikėtų ieškoti nurodytais adresais.

Ko gero, lankomiausia Pietų Italijos sala, kurią galima pasiekti tik keltu, yra Kapris (Capri). Į ją keltai plaukia iš Sorento (Sorrento), Neapolio (Napoli), Pozitano (Positano), Amalfio (Amalfi), Salerno, Kastelamarės (Castellammare). Kelionė į vieną pusę trunka nuo 40 iki 80 min. ir kainuoja maždaug nuo 16 EUR. Daugiau informacijos rasite čia.

Iskijos (Ischia) salą keltu galima pasiekti iš Neapolio (Napoli) ir Pozuolio (Pozzuoli). Kelionė trunka apie 1 val. ir į vieną pusę kainuoja nuo 19 EUR. Tuo tarpu šiek tiek artimesnę Pročidos (Procida) salą galima pasiekti iš tų pačių miestų, bet kelionė trunka maždaug 40 min. ir kainuoja nuo 13 EUR. Daugiau informacijos rasite čia.

Sardiniją keltu galima pasiekti tiek iš didžiųjų Italijos, tiek ir kitų valstybių uostų. Atvykus iš Lietuvos, patogiausia keltis iš Genujos (Genova), Čivitavekijos (Civitavecchia) ir Livorno į Olbiją (Olbia), Arbataksą (Arbatax) ar Kaljarį (Cagliari). Kelionė trunka nuo 7 iki 14 val. ir kainuoja maždaug nuo 50 EUR. Daugiau informacijos rasite čia.

Siciliją nuo žemyninės dalies skiriančiu Mesinos sąsiauriu reguliariai kursuoja keltai, todėl persikelti į šią salą ar atgal į žemyninę Italiją labai paprasta bet kuriuo metų laiku. Pagrindinė jungtis jungia Mesiną (Messina) ir Vila San Džiovanį (Villa San Giovanni), čia keltai kursuoja maždaug kas 40 minučių. Beje, kelis kartus per dieną keltas taip pat plukdo iš ir į Kalabro Redžą (Reggio di Calabria). Pirmuoju maršrutu kelionė žmogui kainuoja maždaug 1 EUR, automobiliui – 32 EUR. Daugiau informacijos rasite čia.

Jei poilsiaudami Sicilijoje nuspręsite aplankyti Egadų (Isole Egadi) ar Lipario salas (Isole Lipari), jas be vargo pasieksite keltais iš Milaco (Milazzo) ir Trapanio (Trapani). Išplaukę iš Milaco, Lipario salą pasieksite po šiek tiek daugiau nei valandos ir kelionė kainuos maždaug nuo 16 EUR. Tuo tarpu nusipirkę bilietą už 9 EUR, Favinjaną (Favignana) iš Trapanio pasieksite maždaug po 40 minučių. Daugiau informacijos rasite čia.

Apulijos regionui priklausančias Tremičių (Isole Tremiti) salas bet kuriuo metų laiku galima pasiekti iš Termolio (Termoli), o vasarą ir iš mažesnių Gargano pusiasalio miestelių – Viestės (Vieste) ar Peskičio (Peschici). Paprastai kelionė iš Termolio į Tremičių salas trunka apie valandą ir kainuoja nuo 16 EUR. Daugiau informacijos rasite čia.


Vasarą susisiekimas su populiariausiomis Pietų Italijos salomis labai patogus, tačiau žiemą maršrutų skaičius gerokai sumažėja, bet to, dėl blogo oro reisai gali būti iš viso atšaukti. Todėl tikslios informacijos kiekvienu atveju reikėtų ieškoti internete. Gero vėjo!

Įkėlė: Įkėlimo data:

Visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad italai, o ypač iš Pietų Italijos, vairuoja chaotiškai ir pavojingai. Kadangi pačiam teko ne kartą vairuoti Apulijoje, Sicilijoje, Kampanijoje ir Sardinijoje, su šiuo pasakymu galėčiau sutikti tik iš dalies.

Jei kalbėtume apie didžiuosius miestus (Palermą, Kataniją, Neapolį), tuomet, taip, eismas ten tikrai chaotiškas. Puikiai prisimenu kaip prieš keletą metų, grįždami iš Kaprio salos, nusprendėme užsukti aplankyti ir Neapolį. Navigatoriuje nusistačiau automobilių stovėjimo aikštelę Neapolio centre ir, kaip vėliau paaiškėjo, savo noru įlindau į tikrą pragarą. Per miestą reikėjo nuvažiuoti vos 7 ar 8 kilometrus, tačiau juos atsiminsiu ilgai! Sudėtingiausia buvo tai, kad, pavyzdžiui, 3 eismo juostų gatvėje iš tikrųjų automobiliai važiuoja penkiomis ir be jokios tvarkos, todėl, kai iš dešiniosios juostos reikėjo persirikiuoti į kairiausią, kad galėčiau sankryžoje pasukti į kairę, teko gerokai pavargti ir paprakaituoti. Tik vėliau supratau, kad norėdamas persirikiuoti, turiu įžūliai „lipti kitam ant galvos“.  Bet kol tai supratau ir sukaupiau drąsą taip važiuoti, praleidau ne vieną sankryžą. Kita „mažytė“ smulkmena – raudonas šviesoforo signalas vietiniams gyventojams, ypač motociklininkams – ne kliūtis, todėl net jei per sankryžą važiuojate degant žaliai šviesai, būkite atidūs.

Toks chaotiškas eismas būdingas Neapoliui, Palermui ir Katanijai, tuo tarpu kituose miestuose situacija nelabai skiriasi nuo Lietuvos. Tad jei nusprendėte automobiliu aplankyti vieną iš šių didžiųjų miestų, primygtinai siūlyčiau atsisakyti šios minties. Geriau palikite automobilį priemiesčio ar pirmo gyvenamojo rajono stovėjimo aikštelėje ir iki centro nuvykite viešuoju transportu. Išvengsite atostogoms visiškai nereikalingo streso!

Kaip jau minėjau, eismas keliuose ar mažesniuose miestuose yra absoliučiai normalus ir, mano nuomone, dar saugesnis nei Lietuvoje, nes vairuotojai Italijoje kultūringesni ir pagarbesni. Italijoje neteko susidurti su tokiais gudručiais, kurie susidariusias spūstis apvažiuoja šalikele iš dešinės ar suka į kairę nerodydami posūkio... Nuolatinis pypinimas miestuose nereiškia, kad vairuotojai agresyviai nusiteikę. Signalizavimas, mosikavimas rankomis ir šūkavimas italui tiesiog įaugęs į kraują ir yra neatsiejama vairavimo dalis.

Jei važiuosite serpantinu ir prieš pat staigų posūkį išgirsite pypinimą, tai ženklas, kad iš priekio atvažiuoja autobusas ar sunkvežimis, kuris, kad galėtų įveikti posūkį, turės įvažiuoti į priešingą eismo juostą, todėl, išgirdę pyptelėjimą ties posūkiu, prilėtinkite. Reikėtų atminti, kad siauruose keliukuose galioja nerašyta taisyklė – kas didesnis, tas pirmesnis, todėl siūlyčiau visada praleisti didesnes transporto priemones. Beje, kartais serpantinuose gali papypinti ir iš galo važiuojantis automobilis. Tai reiškia, kad vairuotojas nori jus lenkti ir prašo duoti kelią (pasitraukti arčiau kelkraščio ar prilėtinti). Dažnai lenkimo manevras bus atliekamas posūkyje ar kertant ištisinę liniją, nes kitaip aplenkti tiesiog neįmanoma...

Visiems į Pietų Italiją keliaujantiems nuosavu ar nuomotu automobiliu siūlyčiau nepergyventi ir nesijaudinti dėl vairavimo kultūros. Tiesiog patys kelyje elkitės saugiai ir, svarbiausia, nevažiuokite į tokių didžiųjų miestų kaip Palermas, Neapolis ar Katanija centrus.

Raktažodžiai: Palermas Transportas Vairavimas

Įkėlė: Įkėlimo data:

Praeitą savaitę pradėjau kalbėti apie pigų, bet kartu ir patogų keliavimą Pietų Italijoje. Pratęsdamas šią temą šiandien aprašysiu, ko gero, daugiausia išlaidų reikalaujančią kelionės dalį – transportą. Ši išlaidų grupė apima lėktuvų bilietus, automobilio nuomą, degalų sąnaudas ir viešąjį transportą.

Renkantis transporto priemonę, kuria ketinate pažinti Pietų Italiją, pirmiausia reikia išsiaiškinti du esminius dalykus: kiek laiko planuojate skirti kelionei ir keliese vyksite. Jei visai kelionei galite skirti savaitę, net neatsižvelgiant į keleivių skaičių, geriausia skristi lėktuvu. Jei atostogauti Italijoje ketinate bent jau 2 savaites, tuomet galima pasvarstyti apie galimybę važiuoti nuosavu automobiliu. Šis variantas labiausiai tinka šeimai ar draugų būreliui, nesukančiam galvos dėl to, kad Pietų Italiją pasieks tik po poros dienų, praleistų kelyje. Vykstant nuosavu automobiliu iš Vilniaus į Romą kelionė kainuos apie 1 000 Lt, tačiau šią sumą tarpusavyje pasidalys visi keleiviai. Be to, atkris automobilio nuomos išlaidos. Taigi, tai labiausiai varginantis, bet kartu ir pigiausias keliavimo būdas.

Aš visgi laikausi nuomonės, kad patogiausia ir geriausia, o tam tikrais atvejais ir pigiausia, į Pietų Italiją skristi lėktuvu. Per akcijas lėktuvo bilietas iš Vilniaus į Romą ir atgal vienam asmeniui kainuoja apie 200 Lt, tuo tarpu standartinė kaina į abi puses vienam asmeniui svyruoja nuo 300 iki 600 Lt.

Kokį transportą rinktis atvykus? Jei keliaujate dviese arba jūsų daugiau, neabejotinai geriausia išsinuomoti mažą automobiliuką. Jo nuoma savaitei kainuos maždaug nuo 150 (su standartiniu draudimu) iki 200 eurų (su nuline išskaita). Jei keliaujate vienas arba jūsų draugijoje nėra vairuojančių, gerai išvystytas geležinkelio ir kelių tinklas leidžia gana patogiai keliauti ir viešuoju transportu. Tolimesnėms kelionėms rekomenduočiau traukinius, tuo tarpu keliaujant tarp mažų miestelių labiau tinka autobusai. Beje, vietiniai traukiniai Regionale (R) yra pigūs, bet lėti, nes stoja kiekvienoje stotelėje. Tuo tarpu tolimų atstumų Intercity (IC) ir Eurostar (ES) traukiniai stoja tik didesniuose miestuose ir yra pakankamai brangūs. Keliaujant viešuoju transportu nereikės sukti galvos, kur pastatyti automobilį ar kaip išvengti eismo spūsčių, tačiau negalėsite sustoti ar nuvykti kur panorėję, negalėsite apsigyventi autentiškose ir nuošalesnėse agriturismo sodybose ir turėsite savo planus derinti pagal traukinių ir autobusų tvarkaraščius (P. S. Pietų Italijoje viešasis transportas kartais važiuoja tik pagal mašinistui ar vairuotojui žinomą grafiką...).

Mano nuomone, Pietų Italiją patogiausia pažinti automobiliu, nes jis suteikia nevaržomą laisvę. Šią transporto priemonę pasirinkusiems keliautojams bus aktualios degalų kainos, todėl Labai apibendrintai galima sakyti, kad litras degalų Italijoje kainuoja maždaug litu daugiau nei Lietuvoje. Beje, nuo to, kokia transporto priemone nuspręsite pažinti Pietų Italiją, labai priklausys ir nakvynės vietų pasirinkimas. Šią išlaidų dalį aptarsiu kitos savaitės įraše.