ĮRAŠAI, SUSIETI SU RAKTINIU ŽODŽIU Kalabrija

Įkėlė: Įkėlimo data:

Praėjusiuose įrašuose daugiausia kalbėjau apie Kalabrijos miestelius, o šiandien duoklę norėčiau atiduoti nepakartojamai šio regiono gamtai. Kalbėdamas apie gamtą omenyje turiu visą gyvąjį ir negyvąjį Kalabrijos pasaulį – didingus kalnus, ryškiai mėlynus ar žydrus jūrų vandenis, visžalias lygumas, šniokščiančias upes ar tyrus ežerus – tai, kas Kalabrijai suteikia daugiausia žavesio.

Kalabrijoje išsidėstę trys didieji kalnų masyvai: Aspromontės, Silos ir Polino. Serės kalnų masyvas mažas, todėl dažnai priskiriamas Silai arba Aspromontei. Man, įpratusiam prie Lietuvos lygumų, keliaujant po Kalabriją atrodo, kad praktiškai visas regionas yra kalnuotas, bet remiantis geografiniais skaičiavimai, 42 % Kalabrijos teritorijos užima kalnai, 49 % – kalvos ir 9 % – lygumos.

Kalabrijos šiaurėje stūksančių Polino kalnų keteros sukuria natūralų barjerą, skiriantį regioną nuo likusios Italijos dalies. Aukščiausia šio kalnų masyvo dalis apaugusi tankiais miškais, o žemiau plytinčioms milžiniškoms plynaukštėms būdinga gana skurdi augalija. Silos kalnai pasižymi didžiausia įvairove ir sulaukia daugiausia lankytojų. Žiemą jos aukščiausius šlaitus renkasi slidininkai, o vasarą iškylauti ir žygius pėsčiomis, dviračiais ar arkliais mėgstantys keliautojai. Pietinėje Kalabrijos dalyje stūksantys Aspromontės kalnai daugiausia apaugę tankiais miškais, o jų žemiausiuose šlaituose žmonių suformuotos terasos džiugina akį migdolų, apelsinmedžių, citrinmedžių giraitėmis bei vynuogynais.

Sila Grande

Kalabrija neįsivaizduojama ne tik be kalnų, bet ir be jūros. Asmeniškai mano akiai gražesnė Tirėnų jūros pakrantė dėl stačių uolėtų šlaitų, tačiau paplūdimių ilgiu ji nė iš tolo negali lygintis su Jonijos jūra. Iš esmės visa Jonijos pakrantė yra vienas ilgas paplūdimys, vietomis perrėžtas iki pat jūros nusitęsusių uolėtų intarpų. Skamba kaip ideali vieta ramiam poilsiui prie jūros? Taip, jei ne vienas bet... palei visą Jonijos pakrantę iki pat Otranto eina kelias ir geležinkelio bėgiai, kurie vietomis nuo paplūdimio smėlio nutolę vos 5 metrus. Visgi per daug nusiminti dėl to, kad Jonijos pakrantė paaukota geležinkeliui nereikėtų, nes 300 km ilgio atkarpoje vis tiek be vargo rasite puikių paplūdimių, kuriuos geležinkelis aplenkė iš tolo.

Capo Vaticano

Kalabrijai gamta dosni ir geriausiai savo grožį atskleidžia šiltuoju metų laiku, kai sužaliuoja miškai, pražysta laukų gėlės, o žygius į kalnus galima derinti su ramiu poilsiu prie jūros.

Raktažodžiai: Kalabrija

Įkėlė: Įkėlimo data:

Jonijos pakrantėje įsikūrę viduramžių miesteliai saviti ir be galo jaukūs, tačiau savo grožiu ir išskirtinumu jiems nė kiek nenusileidžia broliai, įsitaisę tarp Tirėnų jūros ir Apeninų.

Šilą (Scilla) – tiksliau miestelio senamiestį, vadinamą Chianalea – tiesiogine žodžio prasme skalauja Tirėnų jūros vandenys. Namai pastatyti ant uolų ir vieni nuo kitų atskirti tik siauromis gatvelėmis, kurios nusileidžia iki pat vandens. Šila labiausiai žavi savo natūralumu, nes lygiai kaip prieš kelis šimtmečius žvejai taisė savo tinklus siaurose gatvelėse, taip ir šiandien galite sutikti į jūrą medinėmis valtelėmis besiruošiančių žvejų, kurių vienintelis pragyvenimo šaltinis yra žvejyba. Naktį, kai Šiloje įsigali tyla, jūros bangų mūša į namų sienas ir vandens purslų tiškėjimas į langus skamba tarsi muzika.

scillaFoto: Salvatore Oppedisano


Altomontė (Altomonte) – Kalabrijos šiaurėje, Polino parko žalumos apsuptyje įsikūręs miestelis neabejotinai vienas įdomiausių Kalabrijoje. Dėl palankios geografinės padėties šiame miestelyje puikiai išsilaikė dar XIV a. statyti pastatai, o Santa Maria della Consolazione bažnyčia laikoma įspūdingiausiu Gotikos paminklu visoje Kalabrijoje.

AltomonteFoto: Firmoza


Prieš kertant Bazilikatos sieną, keliautojus svetingai išlydi dar du miesteliai – Morano Kalabras ir Čivita. Morano Calabro grožis slypi darniame architektūros ir natūralios gamtos derinyje – akmeninės siaurų gatvelių arkos, kolonos ir namai puošia miestelį ir kartu didybės suteikia jį supantiems kalnams. Tankus ir klaidus Morano Kalabro gatvelių labirintas veda į kalno viršūnėje stovinčią pilį, iš kurios atsiveria pasakiškas raudonų stogų ir grakščių kalnų linijų paveikslas.

morano calabroFoto: Juluza2005churrusco


Visai netoli nuo Morano Kalabro nutolęs Čivita (Civita) miestelis įkurtas vėliau, XV a., todėl paprastai istorikų priskiriamas vėlesnei epochai, tačiau būnant taip netoliese, jo nereikėtų aplenkti. Miestelis nedidukas ir labai jaukus, jame gyvena vos apie 1 000 žmonių, tačiau čia įsikūrusi albanų bendruomenė iki šiol puoselėja savo senąsias tradicijas ir kalbą. Čivita – tai, tarsi, vartai į nuostabų Polino nacionalinį parką su laukine gamta ir giliausiu Europoje Raganello tarpekliu.

civitaFoto: Photosomatika


Kadangi daugelis Kalabrijos viduramžių miestelių įsikūrę kalnų apsuptyje, jie pasitinka ne tik gilia senove alsuojančia atmosfera, bet ir gaivesniu oru, tad norintiems atsikvėpti nuo vasaros karščių, jie siūlo viską, ko gali prireikti – nuostabias panoramas, architektūrinį palikimą ir, žinoma, jaukias mažytes kavinukes bei puikią nuotaiką!

Raktažodžiai: Kalabrija

Įkėlė: Įkėlimo data:

Praeitą kartą tik trumpais bruožais aprašiau Kalabriją, o dabar norėčiau pristatyti jos nuostabius viduramžių laikų miestelius. Kaip ir galima tikėtis, daugelis tokių miestelių įsikūrę ne prie pat jūros, bet kalnų prieigose, kad tuomečiams gyventojams būtų lengviau apsiginti nuo užpuolikų.

V a. suskilus Romos imperijai, į Kalabriją ėmė veržtis įsibrovėliai iš kitų kraštų ir čia kurtis, todėl šiandien Kalabrijoje išlikę daugybė viduramžių laikų miestelių. Vieni jų didesni ir geriau išsilaikę, kiti mažyčiai ir visiškai negyvenami. Daugiausia viduramžių miestelių yra pietrytinėje Kalabrijos dalyje. Nors skirstymas į Jonijos ir Tirėnų jūrų miestelius nėra visiškai tikslus, nes jie įsikūrę ne pačioje pakrantėje, o priekalnėse, tai padeda lengviau orientuotis. Keletas populiariausių į Jonijos jūrą žvelgiančių miestelių:

Džeračė (Gerace) – ko gero vienas geriausiai išlikusių ir gražiausių viduramžių laikų miestelių ne tik Kalabrijoje, bet ir visoje Italijoje. Jis X a. buvo įkurtas ant rytinių Aspromontės kalnų šlaitų ir iki šiol žavi ypač turtingu kultūriniu ir architektūriniu palikimu, kurį geriausia pažinti vaikštinėjant pėsčiomis.

GeraceFoto: Davide Calabrese D'Arrigo


Stilas (Stilo) – dar vienas mažytis tarp kalnų ir Jonijos jūros įsikūręs miestelis labiausiai garsėja visos Kalabrijos simboliu tapusia Bizantijos laikų bažnytėle La Cattolica, tačiau be jos taip pat verta aplankyti dar mažesnę San Nicola da Tolentino, Renesanso stiliaus San Francesco ir barokinę San Giovanni Theresti bažnyčias.

stilo

Bova – vienas gražiausių pietiniame Kalabrijos smaigalyje įsikūrusių miestelių. Čia gausu itin senų bažnyčių, bet labiausiai pakeri jauki miestelio atmosfera ir iš maždaug 800 m aukščio atsiveriantys nepakartojami Jonijos jūros peizažai. Susigundę bent pabraidyti gaivinančiame vandenyje, vingiuotu ir itin vaizdingu keliu iki puikių Bova Marina paplūdimių nusileisite vos per 15 min.

bovaFoto: VinFromJersey


Pentedatilas (Pentedattilo) – dar vienas unikalus Kalabrijos miestelis, nuo Bovos nutolęs vos 25 kilometrų atstumu ir įsikūręs itin vaizdingoje vietoje. Miestelio pavadinimas kildinamas iš kalno, kurio šlaituose jis įsikūręs, formos, primenančios penkis pirštus. Vietiniai šį kalną vadina „Velnio ranka“ dėl 1868 m. Velykų išvakarėse pilyje įvykdytų žiaurių skerdynių, kai buvo išžudyta visa Alberčių šeima. Deja, šiuo žiauriu įvykiu miestelio bėdos nesibaigė – 1783 m. jį sunaikino žemės drebėjimas, todėl net ir išgyvenę žmonės buvo priversti keltis į naujas vietas. Šiandien Pentedatilas, vienas iš keleto Italijos „negyvųjų miestų“, abejingų nepalieka dėl savo liūdnos istorijos, mįslingos atmosferos ir atsiveriančių nuostabių panoramų.

pentedattiloFoto: Sebastian Spadaro


Tai tik keletas populiariausių Jonijos pakrantės viduramžių miestelių, bet jų yra gerokai daugiau ir kiekvienas jų laukia, kada bus atrastas ir ištyrinėtas. Kitą kartą pažintį su Kalabrija tęsiu pristatydamas populiariausius į Tirėnų jūrą žvelgiančius viduramžių miestelius.

Raktažodžiai: Kalabrija

Įkėlė: Įkėlimo data:

Pratęsdamas populiariausių Pietų Italijos paplūdimių temą pristatau Kalabrijos paplūdimius, kurių 800 km pajūrio ruože tikrai netrūksta.

Vakarinius Kalabrijos krantus, kerinčius įspūdingomis aukštomis uolomis su kur ne kur įsiterpusiomis smulkaus smėlio įlankėlėmis, skalauja Tirėnų jūra, o pietrytinius – Jonijos. Ši pakrantė daugiausia žema ir lygi, bet savo grožiu nė kiek nenusileidžia vakarinei sesei.

Tropėja (Tropea) – neabejotinai turistų gausiausiai lankoma Kalabrijos pajūrio vieta, įtraukta į Italijos geriausių ir švariausių paplūdimių dešimtuką. Balto smulkučio smėlio paplūdimys (nuotrauka) yra vos 500 m ilgio ir 30 m pločio, todėl vasaros mėnesiais jame rasti laisvą vietelę labai sunku. Beje, aplankyti verta ir patį miestelį, kuriame tvyro tipiška itališka atmosfera – jis visada gyvas, šviesus ir šurmuliuojantis.
tropea

Šiek tiek piečiau Tropėjos Tirėnų jūra skalauja Vatikano kyšulį (Capo Vaticano). Tai dar viena ne tik vietinių poilsiautojų, bet ir užsienio turistų ypač mėgstama pakrantės atkarpa, uolų padalyta į daugybę mažų paplūdimių, kurių kai kuriuos galima pasiekti tik valtele iš jūros. Giedrą dieną šiuose paplūdimiuose galima mėgautis ne tik skaidriu it krištolas vandeniu, bet ir stulbinamu Liparų salų vaizdu horizonte.

Leisdamiesi Violetine pakrante iki legendomis apipinto Šilos (Scilla) miestelio pakeliui pravažiuosite puikius Nikoteros (Nicotera), Džioja Tauro (Gioia Tauro), Palmio (Palmi), Banjara Kalabros (Bagnara Calabra) paplūdimius. Be galo jaukų, maždaug kilometro ilgio Šilos paplūdimį dar nuo XI amžiaus saugo ant uolos įsikūrusi Ruffo pilis. Iš šio miestelio taip pat atsiveria nuostabūs Sicilijos vaizdai.

Nors minėti paplūdimiai vieni populiariausių Kalabrijoje, nereikėtų pamiršti ir truputį šiauriau esančių nuostabių Praja a Marės (Praia a Mare) ir Diamantės (Diamante) kurortų. Miestelio ir kalnų  fone įsiterpęs dviejų kilometrų ilgio smulkių akmenukų Praja a Marės paplūdimys nuteikia itin romantiškai, o visai netoli kranto iš žydros jūros išnirusi mažutė Dino sala (Isola di Dino) sužadina nenugalimą norą pažinti visas jos slėpiningas grotas. Diamantė verta apsilankymo ne tik dėl puikaus paplūdimio, bet ir išskirtinio senamiesčio, kuriame įvairiausiais piešiniais ištapytos senų žvejų namų sienos.

Jonijos pakrantė mažiau išvystyta, todėl ir turistų čia mažiau. Tačiau tokie kurortai kaip Soveratas (Soverato), Kopanelas (Copanello) ar Kaminija di Staleti (Caminia di Staletti) vasarą ypač atgyja. Paskutiniu metu Kaminija su gretimais Kopanelo ir Pietragandės (Pietragrande) paplūdimiais savo grožiu, įspūdingomis uolomis, panoraminiais vaizdais ir šiltu bei švariu vandeniu pritraukia daugybę poilsiautojų, kurie anksčiau rinkdavosi poilsį Tirėnų pakrantėje. Didžiausias šių paplūdimių privalumas (kai kam galbūt trūkumas) tas, kad juose ne taip gerai išvystyta turizmo ir paslaugų infrastruktūra, t. y., čia mažiau barų, restoranų bei gultų ar skėčių nuo saulės nuomos punktų, todėl pajūris yra natūralesnis, mažiau paleistas žmogaus. Taip pat puikių Jonijos pakrantės paplūdimių rasite Bova Marinoje (Bova Marina), Sidernyje (Siderno), Ročela Jonikoje (Roccella Ionica) (nuotrauka), Botričelyje (Botricello), Rizuto kyšulyje (Capo Rizzuto), Rozeto Kapo Spulike (Roseto Capo Spulico) ir t. t.
roccella

Apibendrinant, jei pirmenybę teikiate ramesniam ir tylesniam poilsiui smėlio paplūdimiuose, turėtumėte rinktis Jonijos pakrantę. Tuo tarpu, jei mėgstate šurmulį, pramogas ir pageidaujate kuo daugiau paslaugų paplūdimyje, ko gero, jums labiau tiktų Tirėnų pakrantė.

Raktažodžiai: Jūra Kalabrija Paplūdimiai