Kalabrijos gamta

Įkėlė: Įkėlimo data:
  • Šrifto dydis: Larger Smaller
  • Spausdinti

Praėjusiuose įrašuose daugiausia kalbėjau apie Kalabrijos miestelius, o šiandien duoklę norėčiau atiduoti nepakartojamai šio regiono gamtai. Kalbėdamas apie gamtą omenyje turiu visą gyvąjį ir negyvąjį Kalabrijos pasaulį – didingus kalnus, ryškiai mėlynus ar žydrus jūrų vandenis, visžalias lygumas, šniokščiančias upes ar tyrus ežerus – tai, kas Kalabrijai suteikia daugiausia žavesio.

Kalabrijoje išsidėstę trys didieji kalnų masyvai: Aspromontės, Silos ir Polino. Serės kalnų masyvas mažas, todėl dažnai priskiriamas Silai arba Aspromontei. Man, įpratusiam prie Lietuvos lygumų, keliaujant po Kalabriją atrodo, kad praktiškai visas regionas yra kalnuotas, bet remiantis geografiniais skaičiavimai, 42 % Kalabrijos teritorijos užima kalnai, 49 % – kalvos ir 9 % – lygumos.

Kalabrijos šiaurėje stūksančių Polino kalnų keteros sukuria natūralų barjerą, skiriantį regioną nuo likusios Italijos dalies. Aukščiausia šio kalnų masyvo dalis apaugusi tankiais miškais, o žemiau plytinčioms milžiniškoms plynaukštėms būdinga gana skurdi augalija. Silos kalnai pasižymi didžiausia įvairove ir sulaukia daugiausia lankytojų. Žiemą jos aukščiausius šlaitus renkasi slidininkai, o vasarą iškylauti ir žygius pėsčiomis, dviračiais ar arkliais mėgstantys keliautojai. Pietinėje Kalabrijos dalyje stūksantys Aspromontės kalnai daugiausia apaugę tankiais miškais, o jų žemiausiuose šlaituose žmonių suformuotos terasos džiugina akį migdolų, apelsinmedžių, citrinmedžių giraitėmis bei vynuogynais.

Sila Grande

Kalabrija neįsivaizduojama ne tik be kalnų, bet ir be jūros. Asmeniškai mano akiai gražesnė Tirėnų jūros pakrantė dėl stačių uolėtų šlaitų, tačiau paplūdimių ilgiu ji nė iš tolo negali lygintis su Jonijos jūra. Iš esmės visa Jonijos pakrantė yra vienas ilgas paplūdimys, vietomis perrėžtas iki pat jūros nusitęsusių uolėtų intarpų. Skamba kaip ideali vieta ramiam poilsiui prie jūros? Taip, jei ne vienas bet... palei visą Jonijos pakrantę iki pat Otranto eina kelias ir geležinkelio bėgiai, kurie vietomis nuo paplūdimio smėlio nutolę vos 5 metrus. Visgi per daug nusiminti dėl to, kad Jonijos pakrantė paaukota geležinkeliui nereikėtų, nes 300 km ilgio atkarpoje vis tiek be vargo rasite puikių paplūdimių, kuriuos geležinkelis aplenkė iš tolo.

Capo Vaticano

Kalabrijai gamta dosni ir geriausiai savo grožį atskleidžia šiltuoju metų laiku, kai sužaliuoja miškai, pražysta laukų gėlės, o žygius į kalnus galima derinti su ramiu poilsiu prie jūros.

Raktažodžiai: Kalabrija

Komentarai