Kalabrija bendrais bruožais

Įkėlė: Įkėlimo data:
  • Šrifto dydis: Larger Smaller
  • Spausdinti

Nė karto gyvenime negirdėjusių apie Siciliją rasti būtų sunku, tačiau apie Kalabriją, kurią nuo Sicilijos skiria vos kelių kilometrų pločio Mesinos sąsiauris, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje mažai kas žino, todėl šį ir kelis būsimus straipsnelius skirsiu būtent Kalabrijai.

Net jei šiaurės italui pasakysite, kad atostogų važiuojate į Kalabriją, greičiausiai liksite šiek tiek nesuprastas ir neišvengiamai turėsite išklausyti daugybę pasakojimų apie Kalabrijos mafiją ’Ndrangheta, ypač pagarsėjusią turtingų šiauriečių grobimu. Trupinėlis tiesos tame yra, bet nesileiskit suklaidinami – tokias stereotipines istorijas pasakoja tik nuogirdų prisiklausę ir Kalabrijoje patys nė karto nebuvę žmonės. Atvykite čia nors dienai ir pavojingo regiono mitas subliūkš lyg muilo burbulas.

Gaila, kad dėl prieš kelis dešimtmečius vykdytų turtingų šiaurės italų pagrobimų dėl išpirkos Kalabrijos reputacija nepelnytai kenčia dar ir dabar, todėl „bato nosis“ išlieka vienu iš mažiausiai lankomų Italijos regionų. Bet dėl to nereikėtų nerimauti. Netgi atvirkščiai, sakyčiau, tai – vienas didžiausių Kalabrijos privalumų. Neįtikėtinai gražia gamta, nuostabiais paplūdimiais ir šilta jūra, puikiu maistu ir viduramžių miesteliais galėsite grožėtis dėl vietos nekovodami su kitais turistais.

Kalabrija kontrastinga tiek viduje, teik ir visos Italijos atžvilgiu. Jei keliausite automobiliu, Kalabrijos išskirtinumą pastebėsite vos kirtę šio regiono ribą: per visą Italiją skrieję itin kokybiškais greitkeliais čia turėsite sumažinti greitį dėl dešimtmečius trunkančių kelio remonto darbų ar lyg iš niekur atsiradusių kelio susiaurėjimų. Tikėtina, kad akis badys ir neveikiančios apleistos gamyklos ar nebaigti statyti pastatai, bet vos už kelių kilometrų negalėsite atsistebėti išpuoselėtomis prabangiomis vilomis. Tiesa, jei namas nebaigtas statyti, dar nereiškia, kad jis apleistas. Kai kurie kalabriečiai, siekdami išvengti nekilnojamojo turto mokesčio, gyvena puikiai įrengtuose, tačiau iš išorės, atrodytų, nebaigtuose statyti namuose.

Žmonės, nujaučiu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne itin draugiški, netgi šiek tiek pikti ar bauginantys (vyrai – žemi, tamsūs, apžėlę, moterys – tamsiaakės, kumpomis nosimis), bet iš tikrųjų yra labai nuoširdūs ir paslaugūs. Tiesiog jie nesiveržia sveikintis ar bendrauti su kiekvienu sutiktu žmogumi.

Nors daugelis poilsiautojų į Kalabriją atvyksta vasarą pailsėti prie jūros, čia puikiai laiką galima praleisti ir žiemą. Tai – universalus regionas, nes viduržiemio dienomis oras pajūrio miesteliuose sušyla iki +15° šilumos, o visai čia pat esančiuose kalnuose spaudžia lengvas šaltukas ir veikia slidinėjimo trasos. Žinoma, kalnai nė iš tolo neprilygsta Alpėms, bet pradedantys slidinėtojai ir vidutiniokai jais neturėtų nusivilti.

Kalabrija yra vienas skurdžiausių Italijos regionų, tačiau pasakiška gamta, žydra jūra su smėlio ar akmenukų paplūdimiais, mistiški senoviniai kalnų miesteliai ir nuoširdūs, bet neįkyrūs žmonės tai kompensuoja su kaupu. Nuvykite į Kalabriją ir įsitikinkite patys, kad tikrovėje ji dar gražesnė nei šiame filme.

Komentarai