Gargano pusiasalis ir Tremičio salos
Kelių pasakojimų apie Apuliją ciklą užbaigsiu Gargano pusiasaliu – Italijos bato pentinu. Garganas ganėtinai skiriasi nuo visos Apulijos savo kraštovaizdžiu, augmenija, kalnais (didžioji Apulijos dalis visiškai plokščia) ir įspūdingomis iš jūros išnyrančiomis baltomis uolomis.
Planuodami kelionę į Apuliją daugelis užsienio turistų Gargano pusiasalį aplenkia, nes paprasčiausiai apie jį mažai girdėję. Mano manymu, tai labai didelis privalumas, nes Gargane palyginti mažai užsienio turistų.
Kuo įdomus šis Italijos subregionas? Pirmiausia, kraštovaizdžiu – kalnų pievas keičia šimtamečiai miškai, kalnų miestelius pajūrio kurortai ir, žinoma, uolėtas pakrantes smėlio paplūdimiai ir mėlynai žalias Adrijos vanduo. Ne ką mažiau patrauklūs ir Gargano miesteliai. Patys populiariausi – Viestės (Vieste) ir Peskičio (Peschici) pajūrio kurortai, tačiau pastaruoju metu populiarumu juos itin sparčiai vejasi Matinata (Mattinata) ir Rodis Garganikas (Rodi Garganico).
Viestė – Gargano pusiasalio turizmo centras – senas ir labai jaukus miestelis, kuris ypač atgyja vakarais. Siaurutės senamiesčio gatvelės, vingiuodamos tarp baltų viduramžių laikų pastatų, sukuria natūralų labirintą, kuriame tiesiog ir norisi „pasiklysti“. Šurmuliuojantys restoranėliai, nepakartojamas ore sklandantis itališkos virtuvės kvapas, netikėtose vietose į jūrą atsiveriančios terasos – sunku nesižavėti! Norintys vakarą praleisti aktyviau irgi nenusivils – senamiestyje gausu barų ir diskotekų.
Gargano perlu vadinamas Peskičis taip pat kasmet sulaukia daugybės keliautojų, tačiau priešingai nei Viestė, jis kur kas ramesnis ir tylesnis (ir gerokai mažesnis), todėl šį kurortą dažniausiai renkasi šeimos su vaikais arba vyresni poilsiautojai.
Deja, šių dviejų miestelių populiarumas turi savo kainą – liepos–rugpjūčio mėnesiais juos užplūsta daugybė poilsiautojų, todėl šiuo laikotarpiu jie praranda dalį savo žavesio. Tačiau Garganas šiuo laikotarpiu siūlo puikią alternatyvą – šiek tiek nuo pakrantės nutolusius, ramius ir itin jaukius miestelius – Viko del Garganas (Vico del Gargano), Iskitela (Ischitella), Karpinas (Carpino), Kanjanas Varanas (Cagnano Varano), Monte Sant. Andželas (Monte Sant‘angelo) ir t. t. gal ir negali pasipuikuoti kultūros ar architektūros šedevrais, bet paperka savo natūralumu, ramybe, žmonių nuoširdumu ir paprastumu bei žemesnėmis kainomis. Be to, apsistoję viename iš tokių miestelių visada būsite pusiaukelėje tarp jūros ir natūralios gamtos grožiu garsėjančio Gargano nacionalinio parko.
Ir žinoma, lankantis Gargano pusiasalyje, nereikėtų praleisti progos persikelti į Tremičio salas (Isole Tremiti). Vasarą keltai kursuoja iš Viestės, Peskičio, Rodžio, Manfredonijos, o žiemą tik iš Termolio ir vienam žmogui bilietas pirmyn ir atgal kainuoja apie 30 eurų. Norintys gali įsigyti ir organizuotą dienos kelionę kateriu. Palyginti su Gargano pusiasaliu, šios salos brangesnės (nakvynė, maistas, paslaugos), tad rekomenduočiau vykti tik vienai dienai ir su savimi pasiimti užkandžių.
Gargano pusiasalio grožiui ir jaukiai atmosferai pajusti reikėtų skirti bent jau keletą dienų ir į jį geriausia vykti pavasarį arba rudenį, kai mažai turistų. Norint aplankyti ir bent kiek artimiau pažinti visą Apuliją, reikėtų 3–4 savaičių. Deja, retai kas sau gali leisti tokias ilgas atostogas, todėl įprastai savaitės ar 10 dienų kelionei siūlyčiau rinktis tik vieną Apulijos dalį.
Keliaujant po Gargano pusiasalį
Gargano pusiasalis (promontorio del Gargano) yra Apulijoje (Puglia). Tai yra Italijos „bato“ „pentinas“. Pusiasalis yra atsikišęs į Adrijos jūrą, jo teritorija beveik visa yra užimta karstinių kalnų masyvu. Sodri augmenija, švari jūra, nuostabiai gražūs miesteliai, bažnyčios ir vietinių produktų skonis – štai Gargano skiriamieji bruožas. Šis gamtos perlas yra nacionalinis parkas, į jį įeina Umbro miškas (Foresta Umbra), jūros salos Tremiti draustinis ir ežerai Lesina (Lesina) ir Varano (Varano). Tai yra didžiausias nacionalinis parkas Italijoje, unikalus floros ir faunos įvairove. Gamtos mylėtojams yra daug takų, kuriais galima vaikščioti ir grožėtis augmenija, kurioje randa prieglobstį daug gyvūnų ir paukščių rūšių. Palei krantą yra daugybė kurortų, kur galima pailsėti gamtos apsupty, nepamirštant ir apie pažintines ekskursijas. Vartais į Garganą yra Manfredonija (Manfredonia), tačiau iki to rekomenduojame aplankyti San Leonardo (San Leonardo) ir Santa Marija di Siponto (Santa Maria di Siponto) bažnyčias. Jos priskiriamos XI a. bei yra svarbios architektūrinės ir istorinės vertybės.
Toliau mes atvykstame į Matinatą (Mattinata), kurios pavadinimas reiškia „rytą“, apsuptą alyvuogių giraitėmis. Čia mes rasime pirmąjį ir lengvai pasiekiamą paplūdimį. Šis miestas, dėka savo savotiškų kontūrų ir balta namų, apsuptų kalvomis spalva, yra žinomas kaip „migdolo žemė“, taip pat ir „Gargano baltasis drugelis“. Keliaujant toliau mes pravažiuosime šalia Baja dele Zagare įlanką (baia delle Zagare), grožėdamiesi nuostabiais rifais. Mes pasieksime populiarų Pinjakjuzo kurortą (Pugnochiuso). Rytinėje „pentino“ dalyje yra Viestė (Vieste), pagrindinis Gargano turistinis centras, su neapsakomai gražia jūra, 2 balto smėlio paplūdimiais, virš kurių uolėtame kyšulyje yra miestas, kurio laiptai ir gatvelės kyla į kalną, vingiuodami tarp baltų namų ir arkų. Amžių amžius čia buvo vyskupo rezidencija (nuo 918 iki 1817 m.). Būtinai reikia aplankyti katedrą, pastatytą romaniniu stiliumi, būdingu Apulijai, pilį, kuri, kaip ir katedra, buvo perstatyta Frydricho II Štaufeno, taip pat monolitinę Picomuno uolą (Pizzomunno), kuri yra Spjadža del Kastelo (spiaggia del Castello) paplūdimio pradžioje. Jos aukštis siekia maždaug 25 metrus, būtent ji laikoma Viestė simboliu. Pakrantėje jūs galite pamatyti taip vadinamus „trabuki“ (trabucchi) – senovinius žvejybos prietaisus, turinčius ilgas medines štangas, kurios palaiko tinklus. Toliau mes pasieksime Manakorę (Manacore), kurios įlanka laikoma viena iš įsimintiniausių Apulijoje, ir Peskiči (Peshici) – miestelio su savotiškais stogų kupolais, įsprausto tarp senovinių sienų ir belipančio į aukštą uolą virš jūros. Čia taip pat sutinkame „trabuki“, taip pat keleto bokštų liekanas, pastatytų antroje XVI a. pusėje, siekiant apsisaugoti nuo piratų ir korsarų.
Toliau kelias eina į Rodi Garganiką (Rodi Garganico): nuostabūs paplūdimiai ir švarus vanduo garsina šią citrusinę Apulijos sostinę, skęstančią apelsinų aromate ir iš kurios atsiveria žadą atimantis vaizdas į jūrą iki Tremiti (Tremiti) salų. Kelias ves pro virš Adrijos jūros esančią Iskitelą (Ischitella), garsią savo alyvuogių aliejumi. Taip pat šalia Varano ežero (lago di Varano) ir viduramžiško Viko del Gargano (Vico del Gargano), žymaus savo citrusinių vaisių giraitėmis. Ir štai mes atvykstame į Foresta Umbrą (Foresta Umbra), žaliąją Gargano širdį, kur mes rekomenduojame pasirinkti nakties žygį. Specializuoti gidai padės jums pasinerti į šios nuostabios ekosistemos garsų ir kvapų pasaulį. Tam, kas domisi vietomis, susijusiomis su krikščionybe, bus įdomu aplankyti Monte Sant Andželo (Monte Sant’Angelo), patį seniausią ir patį svarbiausią Gargano religinį centrą, kur prasidėjo šventa langobardų kelionė, vedusi piligrimus iš Ispanijos iki Jeruzalės. Tikinčiuosius traukia San Džovani Rotondo (San Giovanni Rotondo), taip pat tėvo Pio šventykla (santuario di Padre Pio).
Netoli yra San Marko in Lamis (San Marco in Lamis), kur dažnai sustoja piligrimai, keliaujantys į Monte Sant Andželo, ir kur galima aplankyti šv. Mato šventyklą.
SVARBU ŽINOTI…
Ekskursijos jūroje
Garganas atrodo nuostabiai iš jūros. Jo paplūdimius, įlankas ir uolas jūs galite apžiūrėti iš jachtos, pripučiamos valties arba motorinio katerio. Organizuojamos kelionės su gidu: įspūdžiai liks neišdildomi.
Kinas ir kultūra: Įdomūs faktai
1948 m. vasarą Monte Sant Andžele kelionės metu į Italiją apsistojo dramaturgas Arturas Milleris, Merilin Monro vyras. Miestelis buvo aprašytas 15 puslapių apsakyme, publikuotame 1951 m. rinkinyje „Man daugiau tavęs nebereikia“. Kitais metais Milleris parašė „Komivojažieriaus mirtį“ ir kai kurie mano, kad būtent Garganas tapo jo įkvėpėju. Pagaliau, įdomus faktas kino mylėtojams: vienoje iš Tremiti salų, San Domino (San Domino), buvo nufilmuotas „Navaron salos patrankos“, istorinis 1961 m. filmas, kuriame filmavosi David‘as Niven‘as, Gregory‘s Pek‘as ir Anthony Quinn‘as.
Virtuvė
Gurmanai įvertins skanią Apulijos virtuvę (cucina pugliese).
Iš patiekalų būtini paragavimui: pasta, orekjetė (orecchiette) – kartais patiekiamą su ropėmis, strašinati (strascinati) – patiekalas panašus į orekjetė arba kavateli (ilgos kvietinių miltų „ausytės“, trokoli (troccoli) ir fetučinė (fettuccine) iš kiaušinių tešlos. Rankų darbo pastos sostinė yra Peskiči, taip pat įžymi savo alyvuogių aliejaus kokybe.
Taip pat „mėlynos žuvies“ patiekalai – taip vadinamos žuvy, turinčius mėlyną, žydrą arba žalsvą nugaros spalvą. Gausios žuvies gėrybės (keptos midijos arba farširuotos kriauklės); tačiau ypač skanios austrės, taip pat įvairios ungurių rūšys, auginamos Lesinos ir Varano mariose.
Vietinės fermos tiekia puikią ėrieną ir ožkų mėsą, taip pat tiekia antis, laukius ir putpeles. Ne mažiau skanios pupos ir lęšiai, taip pat grybai, triufeliai ir šparagai.
Iš desertų jūs prisiminsite mostačoli (mostaccioli), šokoladukus su figų, migdolų ir citrinų cedros įdaru, kopatė (copate) – vaflius su šokoladu, tradicinius Monte Sant Andželui, tarali (taralli) riestainius, kaip saldžius, taip ir sūrius, taip pat pyragus farata (farrata). Juos daro Manfredonijoje, pripildydami šviežios avienos rikotos, mėtų ir cinamono įdaru.
Pieno produktai tiekiami iš Foresta Umbros – sūriai: burino (burrino), kačakavalo (caciocavallo), kačorikota (cacioricotta), mocarela iš buivolės pieno ir kanestrato (canestrato), labiausiai žinomas vietinis sūris, šiuo metu saugomas DOP ženklu.
