Pietų Italija – svajonių kraštas?

Įkėlė: Įkėlimo data:
  • Šrifto dydis: Larger Smaller
  • Spausdinti

Bendraudamas su draugais ir pažįstamais dažnai sulaukiu klausimo, kuo man taip patinka Pietų Italija. Nejaugi ten tikrai taip gerai ir gyvenimas rožėmis klotas?

Toli gražu ne! Nors ir labai mėgstu Italiją (ypač pietų), bet yra tam tikrų dalykų, kurie gerokai erzina. Tačiau minusų kol kas įžvelgiu kur kas mažiau nei pliusų, be to, kai kuriuos jų galima paversti privalumais arba tiesiog išmokti jų nematyti.
 

Karštis. Sako, šiluma kaulų nelaužo, bet kai liepą ar rugpjūtį pavėsyje termometras rodo +37 °C, norom nenorom imi ilgėtis lietuviškos vasaros ir lietaus. Tokiu oru vienintelis išsigelbėjimas – kondicionuojamos patalpos arba paplūdimio skėčio metamas šešėlis ir gaivinanti jūra. Žinoma, karšta ne tik man, bet ir vietiniams gyventojams, todėl perpildytame paplūdimyje gali pasijusti tarsi silkė statinėje. Romantikos nedaug.

Siesta. Kadangi kelias popietės valandas Pietų Italijoje niekas nedirba, kol pripranti, tai tikrai erzina ir sukelia nepatogumų, bet paskui pradedi įžvelgti teigiamas siestos puses ir ji netgi gali patikti. Asmeniškai ypač mėgdavau per siestą išeiti pasivaikščioti į senamiestį, nes šiuo metu gatvės būdavo visiškai ištuštėjusios.

Netvarka. Italai labai kruopščiai rūpinasi asmens higiena, deja, to negalima pasakyti apie aplinką... Liūdna ir netgi pikta, kad atsiranda žmonių, kurie šiukšles verčia pakelėse ar išveža į gamtą ir tokias neyrančias atliekas kaip senus šaldytuvus, namų apyvokos daiktus, susidėvėjusias padangas ir t. t. lengva ranka palaidoja numesdami nuo skardžio. Tokie sąvartynai dažniausiai įsikuria atokesnėse ir turistams rečiau matomose vietose, deja, jų yra tikrai nemažai.

Mačizmas. Turiu pripažinti, tai dalykas, kurio labiausiai nemėgstu Pietų Italijoje. Priešingai nei šiaurėje, kur mačizmas labiau pasireiškia per išsilavinimą, karjerą, užimamą postą ir socialinį statusą, pietuose jis primityvesnis ir archajiškesnis. Vaikystėje jaunuoliai pradeda varžytis ir rodyti savo pranašumą futbolo aikštelėje, tačiau vėliau pranašumo siekiama kuo garsesnio prekės ženklo drabužiais, kuo greitesniu motoroleriu ar kuo didesniu auksiniu kryžiumi ant kaklo. Galiausiai visa tai perauga į kovą dėl moterų. „Tikras“ pietų italas privalo mokėti suvilioti varžovo merginą, žmoną ar seserį, todėl jiems berti komplimentus ir žadėti visą pasaulį – įaugę į kraują. Pripažįstu, jie tai sugeba puikiai, bet iš esmės tai yra tik priemonė tikslui pasiekti, o ne nuoširdus prisipažinimas meilėje. Merginų jau nebestebina vyrų elgesys, kai prasilenkiant su jauna porele, vyrukas meiliai glaudžia savo partnerę, bet kartu viliokiškai merkia akį sutiktoms nepažįstamosioms.

Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Italijoje yra ir gero, ir blogo. Tačiau neigiamų dalykų sąrašas kur kas trumpesnis už teigiamų, todėl Italija ir toliau išlieka mano mėgstamiausių šalių viršūnėje. Beje, tai kad Pietų Italijoje gajus mačizmas, nereiškia, kad joje nėra sąžiningų, kultūringų ir moteris gerbiančių vyrų. Tikiu, kad tokių dauguma, tiesiog visada atsiranda kažkas, kas į medaus statinę įpila žibalo.

Raktažodžiai: Italija

Komentarai